Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-07-27

„Litgrid“ pristatė, kokių elektros pajėgumų Lietuvai reikės ateityje: dalį jų galės užtikrinti kaupikliai

 
Augant elektros energijos poreikiui ir aktyviai plečiantis atsinaujinančių šaltinių sektoriui, patikimam šalies energetikos sistemos darbui reikės mažiausiai 340 MW naujų, lanksčių ir rinkai prieinamų elektros energijos gamybos galios pajėgumų. Dar 200 MW elektros energijos poreikį, būtiną stabiliam sistemos darbui, papildomai galėtų užtikrinti specialūs energijos kaupikliai – baterijos.
 
Tai parodė atnaujinta Kauno technologijos universiteto mokslininkų atlikta Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo studija, kurią „Litgrid“ pristatė rinkos dalyviams.
 
Įvertinus daugiau ir įvairesnių energetikos sistemos duomenų, reikiamas patikimos elektros energijos galios kiekis (340 MW) apskaičiuotas planuojant, kad 200 MW elektros energijos poreikį galės užtikrinti kaupikliai, kaip tai numatyta „Ateities DNR“ ekonomikos skatinimo programos įgyvendinimo plane. Be jų, papildomų pajėgumų poreikis padidėtų iki 610 MW.
 
„Ši studija patvirtino, kad energetikai žengiant į priekį, nuolat augant poreikiui bei intensyvėjant atsinaujinančių išteklių gamybai, turime turėti lanksčios ir prieinamos gamybos. Tam numatyta pasitelkti technologiškai neutralių pajėgumų mechanizmą. Jis ne tik garantuos šalies energetinį saugumą, bet ir skatins investicijas į naujų elektros pajėgumų, tokių kaip kaupikliai, atsiradimą, taip pat esamų tolesnę veiklą, modernizavimą ar plėtrą. Svarbu ir tai, kad tokie lankstūs pajėgumui prisidės prie strateginių tikslų įgyvendinimo: padės subalansuoti atsinaujinančius energijos išteklius, kurių gamyba užims vis didesnę dalį mūsų šalies elektros poreikio“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
 
Remdamiesi Europos perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENSTO-E gairėmis, studiją atliko KTU mokslininkai, vadovaujami prof. dr. Sauliaus Gudžiaus: skaičiavimuose naudoti ne pastarųjų kelerių metų energetikos sistemų duomenys, o išskirtų tipinių metų, kuriais užfiksuoti tiek elektros poreikio, tiek elektros gamybą veikiančių klimato sąlygų ekstremumai, bei įvertintos kitos sąlygos, kaip planiniai ir neplaniniai atsijungimai ir kt. Šia studija patikslintas praėjusiais metais vertintas lanksčių elektros energijos pajėgumų poreikis – tuo metu buvo nustatytas 450 MW papildomų pajėgumų poreikis.
 
Papildomus pajėgumus planuojama užtikrinti organizuojant technologiškai neutralius aukcionus. Juose reikalingas elektros energijos kiekis bus įsigyjamas iš energetikos rinkos dalyvių. Tai reiškia, kad aukcionuose galės dalyvauti ne tik esamų elektros energijos gamybos įrenginių, bet ir būsimų elektros energijos generacijos šaltinių, kaupimo įrenginių, pavyzdžiui, baterijų, bei nepriklausomų elektros energijos paklausos telkėjų valdomų įrenginių – reguliavimo apkrovomis sprendimų – valdytojai (reguliavimas apkrovomis vyksta elektros energijos vartotojams sumažinant elektros energijos paklausą).
 
Aukcionuose galės dalyvauti ir kitos ES valstybės narės, kurios elektros energetikos sistema yra sujungta su Lietuvos elektros energetikos sistema, fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, valdantys esamus pajėgumų įrenginius toje valstybėje narėje.
 
Iki rugpjūčio 5 d. „Litgrid“ rinkos dalyviams organizuoja studijos viešąsias konsultacijas. Po jos studija bus teikiama Europos Komisijai (EK), kuri turi pritari pajėgumų mechanizmo taikymui Lietuvoje.
 
Į viršų