2024-06-06
Gegužę saulės elektrinių gamyba pralenkė vėjo, vietinės elektrinės užtikrino didžiausią elektros dalį šiais metais
Gegužę saulės elektrinės pagamino ketvirtadalį viso Lietuvos elektros suvartojimo. Vietinė gamyba padengė 71 proc. Lietuvos elektros suvartojimo. Pasibaigus pavasario potvyniams regione mažėjo hidroelektrinių gamyba ir augo elektros kaina.
Gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 76 Eur / MWh. Tai 21 proc. daugiau nei balandį, kai kaina buvo 60 Eur / MWh.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, pasibaigę pavasario potvyniai regione ir antrojoje mėnesio pusėje įjungtas „Olkoluoto 3“ reaktorius Suomijoje.
„Praėjusį mėnesį fiksavome rekordinį saulės elektrinių generacijos kiekį. Lyginant su balandžiu saulės gamyba augo beveik dvigubai ir per mėnesį pasiekė 232 GWh, tai sudarė net ketvirtadalį viso Lietuvos suvartojimo gegužę. Naujausias valandinis saulės jėgainių generacijos rekordas pasiektas gegužės 27 d. 13 val. ir siekia 996 MW. Artimiausiu metu, tikėtina, Lietuvoje bus pasiekta ir 1 GW valandinės saulės generacijos riba. Nors saulės elektrinės gamino daugiausiai, taip pat neatsiliko vėjo jėgainės, pagaminusios dar 201 GWh. Bendrai visos vietinės Lietuvos elektrinės padengė net 71 proc. viso Lietuvos suvartojimo“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
A.Krasauskienės teigimu, elektros pasiūla regione mažėjo dėl pasibaigusių pavasarinių potvynių, iki mėnesio vidurio neveikusio „Olkoluoto 3“ reaktorius Suomijoje ir jungčių su Šiaurės šalimis neprieinamumo.
„Nors Lietuvoje dėl didelės saulės ir vėjo elektrinių gamybos reikšmingai augo vietinė generacija, tačiau Baltijos šalyse elektros kainos didėjo dėl įvairių ribojimų. Svarbiausias pokytis – pasibaigę pavasariniai potvyniai, dėl to, kaip ir kasmet gegužę, Baltijos šalyse fiksuotas reikšmingas hidroelektrinių gamybos apimčių mažėjimas. Latvijoje, kur hidroelektrinės balandį gamino apie 630 GWh, gegužę šis kiekis sumažėjo iki 360 GWh. Taip pat iki mėnesio vidurio tęsėsi Suomijos Olkiluoto 3 reaktoriaus remonto darbai. Dėl sinchronizacijai reikalingų darbų, dalį gegužės buvo ribojamas „NordBalt“ jungties su Švedija pralaidumas, dėl to Lietuvą pasiekdavo mažesnis pigios skandinaviškos elektros kiekis. Taip pat vis dar remontuojama 658 MW galios „EstLink 2“ jungtis, ribojanti galimybes importuoti pigesnę energiją iš Suomijos į Estiją“, – sako A. Krasauskienė.
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje kaina augo nuosaikiau – 6 proc. iki 86 Eur / MWh, tačiau Lenkija išliko brangiausia kainų zona Baltijos jūros regione. Didžiausias kainos pokytis fiksuotas šiaurinėse Skandinavijos prekybos zonose, kur elektros kainos mažėjo daugiau nei 60 proc. ir nukrito žemiau 20 Eur / MWh ribos.
Vidutinė elektros kaina gegužės mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 75,8 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 164,7 ir 78,0 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 898 GWh. Palyginti su balandžiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį sumažėjo 9 procentais.
Daugiausiai gamino saulės elektrinės
Bendrai Lietuvoje per gegužę buvo pagaminta 639 GWh elektros energijos – 1 proc. daugiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 633 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 71 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, saulės jėgainės balandį gamino daugiausiai – apie 36 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija per mėnesį išaugo beveik dvigubai nuo 125 GWh iki 232 GWh. Vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 29 proc. nuo 284 GWh iki 201 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių prijungtų gamyba augo 2 proc. nuo 79 GWh iki 81 GWh. Hidroelektrinių generacija taip pat augo 2 proc. nuo 86 GWh iki 87 GWh. Kitų elektrinių generacija sumažėjo trečdaliu iki maždaug 40 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 45 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 581 GWh, palyginti su balandžio duomenimis, jis augo 2 proc. nuo 568 GWh. Gegužę importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 64 proc., iš Latvijos – 11 proc., o iš Lenkijos importuoti 25 procentai. Eksportas praėjusį mėnesį išaugo 9 proc, palyginti su balandžio mėnesiu, nuo 162 GWh iki 177 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 56 proc., o likę - 44 proc. į Lenkiją.
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
Apie „Litgrid“:
AB „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo daugiau kaip 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos NASDAQ OMX Vilnius Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo UAB „EPSO-G“, kurių 100 proc. akcijų priklauso LR Energetikos ministerijai.
