2025-10-24
„Litgrid“ trečiojo ketvirčio apžvalga: elektros gamyba augo 16 proc., vietos elektrinės užtikrino 70 proc. Lietuvos elektros poreikio
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ skelbia 2025 metų liepos–rugsėjo mėnesių elektros sistemos rodiklius. Trečiąjį šių metų ketvirtį elektros energijos Lietuvoje pagaminta 16 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vietos gamyba užtikrino 70 proc. Lietuvos elektros poreikio. 73 proc. vietos gamybos sudarė atsinaujinančių išteklių energija.
Trečiąjį 2025 metų ketvirtį Lietuvoje pagaminta 2,135 TWh elektros energijos, 16 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,844 TWh.
„Elektros gamyba Lietuvoje toliau auga didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams. 2024 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių įrengtoji galia šalyje siekė 3479 MW, per metus ji išaugo 51 proc. ir trečiojo ketvirčio pabaigoje pasiekė 5262 MW. Šiuo metu ji jau viršija 5403 MW. Saulės ir vėjo elektrinių pagamintas elektros kiekis augo panašiu tempu – maždaug ketvirtadaliu“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Praėjusį ketvirtį Lietuvoje veikiančių elektrinių pagaminta elektros energija sudarė 70 proc. elektros poreikio. Palyginti prieš metus, šis rodiklis siekė 59 procentus.
Liepos–rugsėjo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 0,761 TWh elektros energijos, 23 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai jų gamyba siekė 0,621 TWh. Saulės elektrinių generacija išaugo 28 proc. nuo 0,548 iki 0,702 TWh. Hidroelektrinių gamyba paaugo 7 proc. nuo 0,061 TWh iki 0,065 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per ketvirtį pagamino 1,557 TWh elektros energijos, 23 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jų gamyba siekė 1,264 TWh.
Iš atsinaujinančių išteklių pagaminta energija sudarė 73 proc. visos Lietuvoje trečiajį ketvirtį pagamintos elektros energijos. Palyginti, pernai trečiajį ketvirtį ši dalis siekė 69 procentus.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus išaugo 12 proc., nuo 0,415 iki 0,465 TWh. Hidroakumuliacinių elektrinių gamyba mažėjo 34 proc. nuo 0,162 iki 0,107 TWh.
Elektros suvartojimas liko stabilus
Trečiajį ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 2,702 TWh, 0,5 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius siekė 2,687 TWh.
„Didžiausią elektros vartojimo didėjimą absoliučiais skaičiais fiksavome gyventojų sektoriuje, nepaisant saulės elektrines įsirengiančių gaminančių vartotojų skaičiaus didėjimo“, – sako D. Matelionis.
Palyginti su 2024 metų trečiuoju ketvirčiu, gyventojai sunaudojo 4 proc. daugiau elektros energijos, jų vartojimas didėjo nuo 0,687 TWh iki 0,712 TWh. Pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas mažėjo 2 proc. – nuo 1,078 TWh iki 1,058 TWh.
Paslaugų sektoriuje vartojimas augo 1 proc. – nuo 0,843 TWh iki 0,849 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių ir kaupimo įrenginių užkrovimas bei technologinės sąnaudos, mažėjo 3 proc. nuo 3,128 TWh pernai iki 3,027 TWh šiemet trečiajį ketvirtį.
Importas ir eksportas mažėjo
Per 2025 metų trečiajį ketvirtį į Lietuvą importuota 1,604 TWh elektros energijos, 28 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,242 TWh, eksportuota – 0,690 TWh arba 28 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,956 TWh.
Importas iš Švedijos mažėjo 37 proc., nuo 1,464 iki 0,930 TWh, o importas iš Latvijos augo 323 proc. nuo 0,123 TWh iki 0,521 TWh.
Šių metų trečiajį ketvirtį didžiausią elektros eksporto dalį sudarė eksportas į Latviją, nors jis mažėjo 40 proc., nuo 0,513 TWh pernai iki 0,310 TWh šiemet.
Elektros energijos prekyba su Baltarusija nevyko nuo 2021 m., o su Rusija – nuo 2022 metų. Šių metų vasario 8 d. Baltijos šalims atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos ir vasario 9 d. įgyvendinus sinchronizaciją su kontinentinės Europos elektros tinklais, elektros mainai su trečiosiomis šalimis nėra galimi.
