Naujienos

2024-01-02

Vėjuoti orai paskutinę metų savaitę elektros kainą sumažino 5 procentais

Paskutinę metų savaitę vyravę itin vėjuoti orai užtikrino 66 procentus Lietuvos elektros gamybos. Elektros poreikis šventiniu laikotarpiu sumažėjo apie 10 proc. lyginant su savaite prieš tai. Kai kuriose Europos šalyse fiksuotos neigiamos elektros kainos.

Gruodžio 25–31 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 5 proc. nuo 47 Eur / MWh iki 45 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.

„Paskutinę metų savaitę vėl fiksavome itin aukštą vėjo jėgainių generaciją. Dėl šventinio periodo ir šiltesnių orų praėjusią savaitę elektros energijos vartojimas mažėjo net 10 procentų. Aukšta vėjo generacija ir mažesnė elektros paklausa lėmė, kad metus užbaigėme su itin mažomis elektros kainomis. Panašios tendencijos stebėtos ir kitose regiono šalyse, o įdomiausia situacija buvo Vokietijoje. Gruodžio 24 d. Vokietijoje kiekvieną valandą elektros energijos kaina buvo neigiama arba lygi 0 Eur / MWh. Iš viso Vokietijoje gruodžio 22 – sausio 1 dienomis fiksuota net 80 valandų, kai elektros kaina buvo 0 Eur / MWh arba mažiau. Neigiamos kainos šventiniu laikotarpiu taip pat susiformavo Nyderlandų, Prancūzijos, Belgijos elektros rinkose“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 10 proc. nuo 254 GWh iki 228 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 139 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 141 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Nors jų gamyba sumažėjo 3 proc. nuo 94 GWh iki 91 GWh, tačiau tai vis tiek buvo itin vėjuota savaitė. Hidroelektrinių gamyba sumažėjo 12 proc. nuo 19 GWh iki 17 GWh. Šiluminės elektrinės pagamino tiek pat kiek ir praėjusią savaitę, jų gamyba siekė 17 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 66 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 12 proc., šiluminės elektrinės – 12 proc., o kitos elektrinės – 10 procentus.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 42 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 7 proc. nuo 165 GWh iki 153 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 55 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 3 proc. – iš Latvijos ir likę 42 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 27 proc. nuo 41 GWh iki 52 GWh. 8 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o didžioji dalis – 92 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 7 proc. Lenkijos kryptimi ir 78 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 71 proc. Lietuvos kryptimi.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.