Naujienos

2025-10-03

Rugsėjį mažėjančią saulės gamybą pakeitė vėjo jėgainės, elektros kaina liko stabili

Pirmą rudens mėnesį reikšmingai mažėjo saulės elektrinių generacija ir augo elektros vartojimas. Tačiau dėl išaugusios vėjo ir šiluminių elektrinių gamybos bei didesnių importo srautų į Baltijos šalis iš Suomijos, elektros kainos išliko stabilios ir žemesnės, nei pernai ar užpernai tuo pačiu metu.
 
Rugsėjo mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 2 proc. nuo 80 Eur / MWh iki 81 Eur / MWh.
 
Pasak Pauliaus Kozlovo, „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo dėl sezono pokyčio mažėjusi saulės jėgainių generacija, vėstant orams padidėjęs elektros suvartojimas, išaugusi vėjo elektrinių gamyba ir mėnesio pabaigoje įjungta „EstLink 1“ jungtis.
 
„Praėjusį mėnesį elektros kainos išliko stabilios, nepaisant pokyčių rinkose. Vienas didžiausių pokyčių – reikšmingai mažėjanti saulės elektrinių generacija. Mėnesio pradžioje buvo įprasta, kad jos per dieną pagamina apie 7 GWh, tačiau baigiantis rugsėjui šis kiekis sumažėjo iki 4 GWh. Apsiniaukę ir vėsūs orai mėnesio pabaigoje taip pat lėmė ir suvartojimo augimą. Jį kompensavo didesnė vėjo jėgainių gamyba ir daugiau gaminusios vietos šiluminės elektrinės. Elektros kainoms augti neleido ir po remonto rugsėjo 19 d. įjungta „EstLink 1“ jungtis. Suomiją ir Estiją jungianti 358 MW galios jungtis neveikė nuo rugsėjo pradžios“, – sako P. Kozlovas.
 
„Litgrid“ Strategijos departamento vadovas pastebi, kad artėjant šaltajam metų laikui, didesnę įtaką elektros kainoms turės situacija dujų biržoje.
 
„Elektros kainoms didelę įtaką turi dujų kainos, dėl to stebime pokyčius ir dujų rinkose. Rugsėjį pasikeitė dujų biržos operatorius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje. Tačiau tai reikšmingos įtakos dujų kainai Lietuvoje neturėjo“, – teigia P. Kozlovas.
 
Didžiausia elektros kaina – Lenkijoje
 
Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 79 Eur / MWh. Baltijos Jūros regione didžiausios kainos formavosi Lenkijoje – 104 Eur / MWh. O mažiausios – Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – iki 20 Eur / MWh. 
 
Vidutinė elektros kaina rugsėjo mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 81,4 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 117,3 ir 83,7 Eur / MWh.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 896 GWh. Palyginti su rugpjūčiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį padidėjo 8 proc. Bendrai Lietuvoje per rugsėjį buvo pagaminta 657 GWh elektros energijos – 3 proc. daugiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 657 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 73 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
 
Daugiausiai gamino vėjo elektrinės
 
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės gamino daugiausiai – 42 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 29 proc. nuo 212 GWh iki 275 GWh. Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 24 proc. nuo 211 GWh iki 160 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba siekė 142 GWh, hidroelektrinių generacija – 54 GWh, o kitų elektrinių generacija – 26 GWh. 
 
Bendras importo srautas sudarė 31 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą sumažėjo 11 proc. nuo 500 GWh iki 446 GWh, palyginti su rugpjūčio duomenimis. Rugsėjį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 84 proc., iš Latvijos ir Lenkijos po 8 procentus. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 13 proc. nuo 197 GWh iki 172 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 57 proc., 37 proc. į Lenkiją, o likę 5 proc. į Skandinaviją.
 
 
* Pastabos:
1. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami preliminarūs suvartojimo bei generacijos duomenys, „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
2. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
3. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.