2025-05-26
Praėjusią savaitę elektros kaina išliko nedidelė nepaisant mažesnės vėjo elektrinių gamybos
Visose Baltijos šalyse didmeninė savaitės elektros kaina išliko tokia pat žema, kaip ir savaitę anksčiau – 63 MWh / Eur. Nors Lietuvoje vėjo elektrinių generacija mažėjo 50 procentų, tačiau tai atsvėrė sumažėjęs suvartojimas, augusi saulės elektrinių gamyba ir elektros importas iš Švedijos. Vietos elektrinės užtikrino 84 procentus elektros suvartojimo.
Gegužės 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 63 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba mažėjo perpus ir pasiekė 33 GWh – tai buvo antra mažiausiai vėjuota savaitė šiemet. Pastaruoju metu vėjo jėgainių generacija buvo itin didelė, tačiau įprasta, kad artėjant vasarai, vėjo gamyba mąžta. Maloniai stebina tai, kad didmeninė elektros kaina Lietuvoje išliko nedidelė. Tai lėmė sumažėjęs elektros vartojimas, išaugusi saulės jėgainių generacija ir didesni importo srautai iš Skandinavijos. Praėjusią savaitę elektros kainos Švedijoje ir Suomijoje reikšmingai mažėjo dėl išaugusios vėjo generacijos ir mažesnio elektros poreikio“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus l.e.p. vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 4 proc. nuo 213 GWh iki 205 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 84 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 173 GWh elektros energijos, tai yra 14 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 201 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų generacija augo 2 proc. nuo 59 GWh iki 61 GWh. Vėjo jėgainės gamino perpus mažiau, nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 65 GWh iki 33 GWh. Saulės jėgainių gamyba augo 12 proc. nuo 52 GWh iki 58 GWh. Hidroelektrinės pagamino 16 GWh, o kitos elektrinės gamino 7 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės jėgainės gamino 35 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 33 proc., vėjo elektrinės – 19 proc., hidroelektrinės – 9 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 23 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 11 proc. nuo 94 GWh iki 104 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 89 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 4 proc. iš Latvijos, o likę 7 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 5 proc. nuo 56 GWh iki 53 GWh. 63 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 30 proc. į Lenkiją, o likę 7 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos kryptimi ir 79 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
Apie „Litgrid“:
„Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, palaiko stabilų šalies elektros energetikos sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus ir sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje. Bendrovė Lietuvoje valdo apie 7 tūkst. km oro linijų, virš 300 km kabelinių linijų, daugiau kaip 240 transformatorių pastočių, 9 tarpsistemines linijas ir jungtis su kitomis šalimis, nuolat vykdo elektros tinklo infrastruktūros priežiūrą siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Nuo 2010 m. gruodžio 22 d. AB „Litgrid“ akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ Papildomąjį prekybos sąrašą. 97,5 proc. AB „Litgrid“ akcijų valdo energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“, kurios 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai.
