Naujienos

2017-01-04

„NordBalt“ ir „LitPol Link“ elektros kainą rinkoje sumažino 13 proc.

2016 m. vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ Lietuvos prekybos zonoje buvo mažiausia per visą biržos istoriją ir siekė 36,5 eurus už megavatvalandę (EUR/MWh). Pernai metų elektros kaina rinkoje buvo 13 proc. žemesnė nei 2015 m. ir ketvirtadaliu žemesnė nei 2014 ir 2013 metais. 
 
„Naujųjų jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ poveikis rinkai viršijo mūsų lūkesčius. Kartu su latviais esame vieninteliai Baltijos ir Šiaurės šalyse, kur vidutinė elektros rinkos kaina pernai krito. Naujosios jungtys leido diversifikuoti elektros importo šaltinius ir to naudą pajutome nuo pirmųjų jungčių veikimo dienų. Jos ne tik atvėrė kelią į Europą, bet ir smarkiai pakeitė elektros rinkos žaidėjų elgseną. 2016 m. parodė, kad nuo šiol esame priklausomi nuo įvykių ir tendencijų daug didesnėse Lenkijoje ir Švedijoje, ir vietos gamintojai turi išmokti konkuruoti naujomis sąlygomis“, – apibendrino Daivis Virbickas, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
2016 metais „LitPol Link“ buvo prieinama rinkai 96 proc., o „NordBalt“ – 78 proc. laiko per metus. Tarptautinės elektros jungtys tarp Latvijos ir Estijos, kurių nepakankamas pralaidumas iki naujųjų jungčių turėjo didžiausią įtaką kainų skirtumams tarp Estijos ir Latvijos bei Lietuvos prekybos zonų, buvo apkrautas ketvirtadaliu mažiau nei 2015 metais. 
 
„Jau pirmieji jungčių darbo metai buvo svarbūs ir Baltijos šalims, ir Lenkijai, ir Švedijai. Pirmąjį metų pusmetį, kai Lenkijoje formavosi aukštesnės kainos nei mūsų prekybos zonoje, elektros srautas „LitPol Link“ jungtimi vyravo į Lenkijos pusę. Rudeniop, kai smarkiai krito hidroelektrinių gamyba Šiaurės šalyse, švedai ėmė naudotis „NordBalt“ kaip importo šaltiniu“, – sakė D. Virbickas. 
 
Lapkritis tapo istoriniu mėnesiu „Nord Pool“ biržoje, nes pirmą sykį Lietuvos ir Latvijos prekybos zonų vidutinė elektros kaina buvo mažesnė nei Švedijoje.  
 
„Nord Pool“ biržos sistemos vidutinė metinė kaina kilo 28 proc. iki 26,9 EUR/MWh, o Estijos, Suomijos, Danijos ir Švedijos prekybos zonose kainos augo nuo 5 iki 25 proc. Lenkijoje kaina išliko pastovi ir siekė 37,3 EUR/MWh. 
 
„2017 m. kainą elektros rinkoje diktuos Šiaurės šalių hidroelektrinių ir vėjo elektrinių gamybos apimtis. Kadangi pernai rudenį Šiaurės šalių hidroelektrinių gamyba mažėjo, galima prognozuoti, kad ir pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos nebus žemos. Išankstiniai sandoriai rodo, kad šiais metais Lietuvos prekybos zonoje vidutinė kaina gali būti panaši kaip ir pernai, svyruoti nuo 33,9 iki 37,7 EUR/MWh“, - sakė D. Virbickas.
 
163 kilometrų ilgio nuo Alytaus iki Elko Lenkijoje besidriekiančia elektros jungtimi „LitPol Link“ elektra pradėjo tekėti 2015 m. gruodį, o įprastu režimu jungtis pradėjo veikti pernai vasarį. 2016 m. jungtis tarnavo ir kaip energetikos sistemos patikimumo ramstis. 
 
Keletą kartų per praėjusius metus „LitPol Link“ jungtimi Lietuva ir Lenkija naudojosi sistemos patikimumui užtikrinti. „Litgrid“ naudojosi jungtimi kaip avariniu rezervu 141 valandą, Lenkijos sistemos operatoriui PSE „LitPol Link“ kaip rezervo prireikė iš viso 18 valandų. 450 kilometrų ilgio Lietuvos-Švedijos povandeninis kabelis „NordBalt“ bandomuoju režimu pradėjo veikti pernai vasarį, o įprastu – birželio pabaigoje. 
 
Po bandomosios eksploatacijos pabaigos „LitPol Link“ atsijungė penkis, o „NordBalt“ – šešis kartus. Du kartus fiksuoti „NordBalt“ sausumos kabelio gedimai, kitais kartais atsijungimai įvyko dėl valdymo ir apsaugos sistemų klaidų.