Naujienos

2019-09-03

Elektros kainas regione augino sumažėjusi atsinaujinančių išteklių generacija

Rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje po keturių savaičių mažėjimo padidėjo 6 % iki vidutinės 50,6 Eur/MWh kainos.
Lietuvos prekybos zonoje elektros energijos kaina augo tolygiai kaip ir viso regiono – „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose  fiksuotas vidutinis 6 % augimas iki 41,8 Eur/MWh. Aukščiausia savaitės kaina pasiekta Lenkijoje – 61,8 Eur/MWh. Didžiojoje dalyje regiono šalių kainą augino sumažėjusi vėjo bei kitų atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių generacija.
Elektros energijos kaina praktiškai tolygiai augo visose Baltijos šalyse, o įtakos šitam pokyčiui turėjo augusi elektros kaina visame regione, sumažėjęs importo srautas iš Skandinavijos ir 3‑iųjų šalių, padidėjusi vietinė šiluminių elektrinių generacija. Vertinant generacijos šaltinius, didžiausias 11 % augimas fiksuotas šiluminių elektrinių gamyboje, kurį sąlygojo Estijos Balti elektrinės atnaujintas prieinamumas rinkai po remonto bei TEC2 elektrinės generacijos augimas Latvijoje. Tuo metu bendras Baltijos šalių vėjo elektrinių generacijos kiekis krito 19 % - Estijoje vėjo generacija sumažėjo 50 % iki 32 MWh, Latvijoje 22 % iki 7 MWh. Vienintelėje Lietuvoje vėjo elektrinių generacija augo 22 % iki 58 MWh.
Baltijos šalys kartu pasigamino 60 % viso jų elektros energijos suvartojimo arba 303 GWh. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 2 % iki 505 GWh. Estijos vietinė generacija užtikrino 67 % viso šalies poreikio (generacija 98 GWh iš 148 GWh poreikio), Latvijos – 108 % (144 GWh iš 133 GWh) ir Lietuvos – 27 % (61 GWh iš 224 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 8 % - didėjo visų tipų elektrinių generacija. Didesnį elektros energijos kiekį generavo hidroelektrinės (+3 %): didžiausią įtaką tam padarė Kauno hidroelektrinės generacijos augimas 15 % bei Kruonio HAE generacija - 1 %. Pastaroji per savaitę pagamino 33 % visos vietinės Lietuvos elektros energijos.
Augo ir šiluminių elektrinių (+8 %) ir vėjo elektrinių generacija (+22 %). Savaitės Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 45 %, hidroelektrinės 39 % ir 16 % vėjo elektrinių gamyba.
Praėjusią savaitę 73 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 6 %. Importo struktūra: 36 % per Lietuvos – Baltarusijos pjūvį, 21 % iš Kaliningrado, 35 % iš Švedijos, 7 % iš Latvijos bei 1 % iš Lenkijos. Labiausiai sumažėjo importo srautas iš Švedijos (-13 %) bei Kaliningrado srities (-16 %). Importo srautas iš Švedijos sumažėjo dėl bendrai regione augusios elektros energijos kainos bei 2 % apriboto išduodamų pralaidumų kiekio (dėl aukštos oro temperatūros).
Bendras elektros srautas iš Lietuvos 35-ą savaitę sumažėjo 20 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 81 % į Lenkiją, 16 % į Latviją ir 3 % į Švediją. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 78 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 10 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 11 %.
 
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79