Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.

Naujienos

2021-11-29

Mažesnių elektros kainų laikotarpis Skandinavijoje tęsėsi neilgai

Besibaigiant rudeniui šąlant orams ir didėjant elektros suvartojimui, praėjusią savaitę augusios elektros kainos Skandinavijoje lėmė ir padidėjusias kainas Lietuvoje.
 
Lapkričio 22-29 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 21 proc. ir siekė 157,3 Eur/MWh. Latvijoje elektra kainavo tiek pat, o Estijoje pabrango 34 proc., iki 156,7 Eur/MWh.
 
„Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos kainos vėl kilo, tačiau dar didesnis augimas stebėtas Švedijos 4 zonoje, kurios rodikliai turi didelę įtaką kainoms Lietuvoje. Šioje zonoje elektros kainos augo net 45 proc., iki 138 Eur/MWh. Kainos taip pat sparčiai padidėjo ir kitose Švedijos zonose bei Norvegijoje. Tokią tendenciją nulėmė praėjusią savaitę šąlant orams Skandinavijoje išaugęs elektros suvartojimas, mažėjantys hidrorezervai dėl išaugusios hidroelektrinių generacijos ir toliau aukštumose besilaikančios dujų kainos. Taip pat Švedijoje 35 proc. mažėjusi vėjo generacija lėmė du kartus susitraukusį Švedijos generacijos perteklių. Tuo tarpu Lietuvoje praėjusią savaitę importavome net tris ketvirtadalius elektros energijos poreikio, iš kurių 40 proc. buvo iš Skandinavijos. O vietinių šiluminių elektrinių generacija sumažėjo net 45 proc.“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje išaugo 3 proc. ir siekė 261 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 11 proc., o vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos 74 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 20 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 35 proc., hidroelektrinės – 29 proc., o kitos elektrinės – 15 proc. elektros energijos. Vietinė gamyba praėjusią savaitę mažėjo, o didžiausią sumažėjimą fiksavo šiluminės elektrinės, kurių gamybos rodikliai sumažėjo 45 proc. Tuo tarpu hidroelektrinių gamyba augo 12 proc., o kitų elektrinių generacija išaugo 34 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 74 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 1 proc., iki 255 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 29 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 40 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 25 proc. buvo importuota per sieną su Latvija bei 6 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 29 proc., iki 46 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 98 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, 1 proc. į Skandinaviją, bei 1 proc. į Latviją.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 87 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų