Naujienos

2021-03-22

Nurimus vėjui, išaugo elektros eksporto srautas iš Lietuvos į Švediją, kaina pakilo 14 %

Praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse dar labiau išsiskyrė, kai, sumažėjus vėjo elektrinių gamybai visame regione, išaugo eksporto srautas per „NordBalt“ jungtį į Švediją.
 
Kovo 15–21 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 14 % iki 52,3 Eur / MWh. Estijoje ir Latvijoje savaitės kainos nepakito ir siekė 43,9 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę elektros energijos gamyba Lietuvoje išliko stabili, tačiau perpus mažėjo vėjo elektrinių pagamintos elektros energijos kiekis. Aplinkinėse šalyse taip pat vyraujant mažai vėjo generacijai, vidutinė kaina Švedijos pietuose augo 17 % - daugiausiai regione – ir pasiekė 50,5 Eur / MWh, o pusė elektros eksporto srauto iš Lietuvos buvo nukreipta į Švediją. Lyginant su prieš tai buvusia savaite, eksporto srautas padidėjo 141 % ir sudarė 28 % visų komercinių srautų tarp Lietuvos ir Švedijos“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Pasak jo, kainų padidėjimą Lietuvoje ir Švedijoje lėmė nakties metu dvigubai išaugę srautai iš Švedijos į Vokietiją.
„Būtent čia, sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, formavosi aukščiausia kaina. Situaciją dienos metu Vokietijoje iš esmės keitė saulės gamyba, kuri, šiltėjant orams ir daugėjant saulėtų dienų skaičiui, vidurdienį jau padengia ketvirtadalį viso poreikio. Vis dėlto reikia atkreipti dėmesį, kad vis dažniau kainų pokyčius mūsų rinkoje aiškiname tendencijomis Vokietijoje ar kitose šalyse, su kuriomis tiesiogiai nesiribojame, o tai rodo, kad elektros rinkos darosi vis labiau integruotos“, – sako L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje mažėjo penktą savaitę iš eilės, o lyginant su praėjusią savaitę buvo 1 % mažesnis ir siekė 201 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 17 %, o vietos elektrinės užtikrino 36 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 88 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 23 %, hidroelektrinės – 19 %, saulės elektrinės 2 %, kitos elektrinės – 12 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę padidėjo 1 %, gamyba vėjo jėgainėse sumažėjo 48 %, šiluminėse elektrinėse gamyba išliko stabili, o kitų elektrinių gamyba padidėjo 1 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 1 %. 23 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 20 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 29 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 51 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 1 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 49 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 55 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 1 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 34 %, o Švedijos kryptimi – 13 %.
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.