Naujienos

2021-06-21

Elektros kainos pasiekė 6 metų rekordines aukštumas

Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos augo penktą savaitę iš eilės ir buvo didžiausios visame Baltijos jūros regione. Kainų augimą lėmė pabrangusi importuojama elektra iš kaimyninių šalių - kainos Švedijoje ir Lenkijoje augo atitinkamai 16 proc. ir 11 proc., kai dėl išaugusios paklausos vyraujant karštiems orams visoje Europoje elektros poreikį padengė brangesnė šiluminių elektrinių generacija.   
 
Birželio 14 —20 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 8 proc., iki 78,3 Eur / MWh. Estijoje kaina mažėjo 4 proc. ir siekė 68,6 Eur / MWh, o Latvijoje padidėjo 6 proc., iki 75,9 Eur / MWh.
 
„Praėjusią savaitę elektros kainos regione kilo ir toliau, o Lietuvoje kainos augo penktą savaitę iš eilės ir pasiekė 6 metų rekordines aukštumas. Kainų augimą lemia toliau vyraujantys karšti orai ir didėjanti elektros paklausa. Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros suvartojimas augo trečią savaitę iš eilės ir buvo tik 2 proc. mažesnis nei pirmąją šių metų savaitę. Tokios aukštos kainos nebuvo fiksuotos nuo  2015 metų rudens, kai elektros kaina siekė 73,3 Eur / MWh ir Lietuva dar neturėjo nuolatinės srovės jungčių su Švedija ir Lenkija. Atsiradus galimybei importuoti elektrą iš Skandinavijos, per visą „NordBalt“ eksploatavimo laikotarpį vidutinė savaitės kaina nebuvo viršijusi 65 Eur/ MWh ribos, net ir 2018 metais, kai situacija buvo labai įtempta dėl tuo metu vyravusių itin karštų ir sausringų orų. Šiuo metu prie kainų kilimo prisideda ir brangstantys energijos ištekliai ,ir rekordinėse aukštumose ties 50 Eur už toną besilaikančių  apyvartinių taršos leidimų kainos, kai 2018 metais apyvartiniai taršos leidimai kainavo mažiau nei 15 Eur už toną“ – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo iki 224 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 92 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 59 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 12 proc., hidroelektrinės – 16 proc., saulės elektrinės – 6 proc., kitos elektrinės – 6 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 138 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 8 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 2 proc., o kitų elektrinių gamyba augo 55 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 63 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 11 proc.. 19 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 21 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 9 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 95 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 64 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 35 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 27 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 58 proc., o Švedijos kryptimi – 10 proc.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.