Naujienos

2022-05-10

„Litgrid“ mėnesio kainų apžvalga: balandį kainas mažino atsinaujinančių išteklių energija ir šilti orai

 
Šių metų balandį didmeninės elektros rinkos kainos, palyginti su kovo mėnesiu, mažėjo maždaug trečdaliu. Tam sąlygas sudarė sumažėjęs vartojimas ir išaugusi vėjo ir hidroelektrinių energijos gamyba.
Balandžio mėnesio didmeninė vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje mažėjo 32 %, iki 116,5 Eur / MWh, palyginti su praėjusiu mėnesiu. Latvijoje elektros kaina mažėjo labiausiai iš visų „NordPool“ biržos šalių – 35 % iki 109,4 Eur / MWh, o Estijoje kaina buvo mažiausia Baltijos šalyse – ji mažėjo 33 % ir siekė 100,7 Eur / MWh.
 
„Nord Pool“ biržos sistemos kaina mažėjo 7,6 % ir siekė 134 Eur / MWh.
 
Svarbiausios priežastys, lėmusios elektros kainų pokyčius:
  • Šiltėjant orams suvartojimas Lietuvoje smarkiai sumažėjo – balandį vidutinis suvartojimas buvo apie 7 proc. mažesnis nei kovą.
  • Apie 70 proc. augo vėjo generacija Lietuvoje, kuri sudarė apie 40 proc. visos šalyje pagamintos elektros energijos.
  • Didėjo importas iš Latvijos, kurioje hidroelektrinių gamybos rodikliai buvo didžiausi nuo 2021 m. pavasario. Balandį Latvijos hidroelektrinės pagamino beveik tiek pat elektros energijos, kiek suvartoja visa Latvija.
„Balandžio mėnesį Baltijos šalyse ženklią įtaką kainoms turėjo smarkiai išaugusi Latvijos hidroelektrinių generacija. Latvijos suvartojimas balandį mažėjo apie 10 %, palyginti su kovo mėnesiu, ir siekė 558 GWh. Tuo metu Latvijos hidroelektrinės pagamino net 554 GWh elektros energijos. Latvijos perteklinė generacija pasiekė Lietuvą ir importas iš Latvijos į Lietuvą balandį augo 12 %. Mažėjęs suvartojimas Lietuvoje taip pat darė įtaką krentančioms kainoms, tačiau praėjusį mėnesį Lietuvoje galėjome džiaugtis ir didele vėjo elektrinių generacija, kurios pasiekė 123 GWh. Vėjo elektrinės, kartu su hidroelektrinėmis, hidroakumuliacinėmis elektrinėmis bei saulės jėgainėmis sugeneravo net apie 70 % visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Pasak jo, tik mažiau nei trečdalis vietinės generacijos buvo iš šiluminių elektrinių, naudojančių brangias dujas, kurios Baltijos „Get Baltic“ šalių aikštelėse toliau brango apie 18 %, palyginti su kovo mėnesio dujų kainomis.
„Taip pat įdomu, kad visose Baltijos šalyse gana ženkliai išsiskyrė vidutinės elektros kainos. Labiausiai prie to prisidėjo Estijos–Latvijos tarpsisteminių jungčių ribojimai dėl tinklo remontų Estijoje. Dėl šios priežasties pigi suomiška elektros energija nepasiekė Latvijos ir Lietuvos vartotojų taip dažnai, kaip galėtų esant įprastiems pralaidumams. Balandžio pabaigoje kaip ir pirmąją gegužės savaitę visgi pajutome ir aukštesnes elektros kainas, kai vėjo jėgainių generacija Lietuvoje bei Švedijos 4 prekybos zonoje atitinkamai nukrito 53 % ir 47 %, palyginti su visu balandžio mėnesiu“, – sako L. Varanavičius.
 
 
Vidutinės elektros kainos tuo pačiu laikotarpiu 2020 bei 2021 metais atitinkamai siekė 23 bei 45 Eur / MWh. Nors vidutinė dujų kaina „Get Baltic“ biržoje balandžio mėnesį augo ir siekė 110 Eur / MWh – 17 Eur daugiau nei kovo mėnesį, elektros kainos smarkiai krito dėl augusios AEI generacijos.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį siekė 990 GWh, o vidutinis valandinis suvartojimas šalyje mažėjo apie 7 %. Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 14 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per balandžio mėnesį buvo pagaminta 310 GWh elektros energijos.
 
 
 
Lietuvoje vėjo elektrinės sudarė didžiausią vietinės elektros gamybos dalį – 40 %, šiluminės elektrinės pagamino 23 %, hidroelektrinės - 20 %, saulės elektrinės sugeneravo 9 %, o likusios elektrinės gamino 8 %. Vėjo elektrinių gamyba, kovą siekusi 72 GWh, balandį išaugo 70 % ir siekė 123 GWh, iš dalies dėl to ji pakeitė brangesnę šiluminių elektrinių gamyba, kuri krito per pusę ir siekė 70 GWh. Taip pat praėjusį mėnesį stipriai išaugo ir kitų elektrinių generacija, šoktelėjusi 50 %, iki 26 GWh, palyginti su kovo mėnesiu.
 
Bendras importo srautas sudarė 70 % šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 2 %, palygintisu kovo duomenimis. Balandį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 31 %, iš Latvijos 58 %, iš trečiųjų šalių buvo apie 11 %, o iš Lenkijos importavome apie 1 %. Eksportas augo net 26 %, o didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją - 98 %, likusi dalis pateko į Švediją - 2 %.

 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" mėnesio apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Analizuojami suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.