2021-08-16
Sumažėjusį elektros importą kompensavo išaugusi vietinė generacija
Sumažėjusį importą ir vėjo generaciją kompensavo išaugusi šiluminių ir kitų elektrinių gamyba. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės Lietuvoje sudarė beveik pusę šalyje pagamintos elektros energijos.
Rugpjūčio 9 — 16 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Baltijos šalyse išaugo: Lietuvoje padidėjo 11 proc., iki 88 Eur / MWh, Latvijoje – iki 87,1 Eur / MWh, o Estijoje - iki 86,1 Eur / MWh.
„Pirmoje praėjusios savaitės pusėje sumažėjusią vėjo generaciją keitė išaugusi šiluminių elektrinių generacija, o antroje pusėje sugrįžus vėjui šiluminių elektrinių generacija mažėjo. Sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba ir išaugusi elektros kaina kitose šalyse turėjo įtakos ir importo sumažėjimui į Lietuvą. Mažesnis elektros importas „Nordbalt“ jungtimi susijęs su išaugusia kaina Švedijos ketvirtojoje zonoje, kurioje praėjusią savaite fiksuota rekordinė dienos kaina - rugpjūčio 12 dieną vidutinė elektros kaina pasiekė 106,26 Eur / MWh. Tokį kainos augimą nulėmė sumažėjusi vėjo generacija, sumažinti pralaidumai iš Norvegijos ir planiniai atominių elektrinių remontai“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje vasaros metu išlieka stabilus ir praėjusią savaitę siekė 222 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino 30 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagamintos elektros energijos kiekis siekė 68 GWh.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 45 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 26 proc., hidroelektrinės – 17 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 7 proc. elektros energijos. Gamyba augo beveik visose srityse, atitinkamai hidroelektrinėse 4 proc., saulės elektrinėse 43 proc., šiluminėse elektrinėse 35 proc., kitų elektrinių 17 proc., o sumažėjo tik vėjo generacija (12 proc.).
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 71 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 2 proc. Diferencijuojant šalies importą 13 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 36 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 13 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos didėjo 23 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 95 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 2 proc., o į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį – 3 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 41 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 31 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 62 proc., o Švedijos kryptimi siekė 1 proc.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
