Naujienos

2020-02-04

Regione išlieka mažų elektros kainų tendencija

Sausio 27 – vasario 2 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje vėl kilo vos 1 % ir pasiekė vidutinę 31,4 Eur/MWh kainą. Tokia kaina yra net 45 % mažesnė nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 8 % ir siekė 19,2 Eur/MWh. Artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos augo po 1 %, Lenkijoje kaina sumažėjo 4 %, o tuo tarpu Švedijos 4-oje zonoje kaina krito 30 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 75 % viso jų elektros energijos suvartojimo (481 GWh) – tai 6 % mažiau nei praėjusią savaitę. Generacija augo tik Lietuvoje 5 %, o Latvijoje ir Estijoje krito atitinkamai 1 % ir 10 %. Estijos generacijai įtakos turėjo šiluminių elektrinių gamybos apimčių sumažėjimas, o Latvijoje - hidroelektrinių generacijos sumažėjimas.
Nepaisant gamybos sumažėjimo, pagrindinės šiluminės elektrinės kartu generavo 88 % visos Baltijos šalių generacijos. Lietuvos generacijos augimui įtakos turėjo išaugusi vėjo ir kitų tipų elektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo 85 %, tuo metu hidroelektrinių gamyba krito 40 %, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 7 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 58 % iki vidutinės 81 MWh gamybos, Latvijoje augo 27 % iki 12 MWh, o Lietuvoje augo net 112 % iki 146 MWh gamybos.
Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išliko tolygus praėjusios savaitės elektros energijos suvartojimui.
Estijos vietinė generacija užtikrino 125 % viso šalies poreikio (264 GWh generacija iš 212 GWh poreikio), Latvijos – 98 % (156 GWh iš 160 GWh) ir Lietuvos – 23 % (60 GWh iš 270 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 5 %. Kai šalies vėjo elektrinių generacija augo daugiau nei du kartus, hidroelektrinių generacija sumažėjo 62 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 49 %, vėjo elektrinės 40 % ir hidroelektrinės 11 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas padidėjo 9 %. Importo struktūra: 34 % iš trečiųjų šalių, 46 % iš Švedijos ir 20 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo dešimtadaliu. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 98 % Lenkijos ir 2 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi nebuvo išnaudojamas. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 97 %, o Švedijos kryptimi nebuvo išnaudojamas. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 23 %, o Latvijos kryptimi – 1 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 36 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos nebuvo išnaudojami.