Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-02-04

Regione išlieka mažų elektros kainų tendencija

Sausio 27 – vasario 2 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje vėl kilo vos 1 % ir pasiekė vidutinę 31,4 Eur/MWh kainą. Tokia kaina yra net 45 % mažesnė nei 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina sumažėjo 8 % ir siekė 19,2 Eur/MWh. Artimiausiose prekybos zonose fiksuoti kainos pokyčiai: Baltijos šalyse kainos augo po 1 %, Lenkijoje kaina sumažėjo 4 %, o tuo tarpu Švedijos 4-oje zonoje kaina krito 30 %.
Baltijos šalys kartu pasigamino 75 % viso jų elektros energijos suvartojimo (481 GWh) – tai 6 % mažiau nei praėjusią savaitę. Generacija augo tik Lietuvoje 5 %, o Latvijoje ir Estijoje krito atitinkamai 1 % ir 10 %. Estijos generacijai įtakos turėjo šiluminių elektrinių gamybos apimčių sumažėjimas, o Latvijoje - hidroelektrinių generacijos sumažėjimas.
Nepaisant gamybos sumažėjimo, pagrindinės šiluminės elektrinės kartu generavo 88 % visos Baltijos šalių generacijos. Lietuvos generacijos augimui įtakos turėjo išaugusi vėjo ir kitų tipų elektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba augo 85 %, tuo metu hidroelektrinių gamyba krito 40 %, o šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 7 %. Vidutinė vėjo elektrinių gamyba Estijoje augo 58 % iki vidutinės 81 MWh gamybos, Latvijoje augo 27 % iki 12 MWh, o Lietuvoje augo net 112 % iki 146 MWh gamybos.
Elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse išliko tolygus praėjusios savaitės elektros energijos suvartojimui.
Estijos vietinė generacija užtikrino 125 % viso šalies poreikio (264 GWh generacija iš 212 GWh poreikio), Latvijos – 98 % (156 GWh iš 160 GWh) ir Lietuvos – 23 % (60 GWh iš 270 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo 5 %. Kai šalies vėjo elektrinių generacija augo daugiau nei du kartus, hidroelektrinių generacija sumažėjo 62 %. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės 49 %, vėjo elektrinės 40 % ir hidroelektrinės 11 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas padidėjo 9 %. Importo struktūra: 34 % iš trečiųjų šalių, 46 % iš Švedijos ir 20 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo dešimtadaliu. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 98 % Lenkijos ir 2 % Latvijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi nebuvo išnaudojamas. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 97 %, o Švedijos kryptimi nebuvo išnaudojamas. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 23 %, o Latvijos kryptimi – 1 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 36 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos nebuvo išnaudojami.
Į viršų