Naujienos

2022-04-25

Kritęs vartojimas lėmė mažesnes elektros kainas

Praėjusi savaitė  buvo viena darbo diena trumpesnė, o elektros suvartojimas Lietuvoje – mažiausias nuo metų pradžios. Šalyje augo vėjo jėgainių gamyba, tačiau didžiąją dalį suvartojamos elektros energijos sudarė importas iš Latvijos, kur hidroelektrinių generacija vėl siekė naujus rekordus.
 
Balandžio 18 - 24 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje, lyginant su ankstesne savaite, mažėjo 17 proc. ir siekė 91,1 Eur/MWh. Elektros kaina Latvijoje ir Estijoje mažėjo apie 23 proc. ir abejose šalyse siekė 82,1 Eur/MWh.
 
„Balandžio trečią savaitę elektros suvartojimas buvo mažiausias šiemet dėl šilto oro bei laisvadienio pirmadienį. Dėl to kainos visose Baltijos šalyse ir kaimyninėse zonose nukrito žemiau 100 Eur/MWh ribos. Trečdaliu nukritus importui iš Švedijos 4 zonos, iš dalies šį srautą pakeitėme importu iš Latvijos, kur hidroelektrinės antrą savaitę iš eilės pagerino metų gamybos rekordą - jų generacija išaugo 8 proc. Vėjo generacija Lietuvoje ūgtelėjo apie 50 proc., todėl vietinė elektros gamyba sudarė apie trečdalį Lietuvos suvartojimo. Beje, įdomus faktas užfiksuotas saulėtą sekmadienį Belgijoje bei Olandijoje, kur per pietus valandinė elektros kaina buvo neigiama ir siekė net -100 Eur/MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektros suvartojimas praėjusią savaitę Lietuvoje sumažėjo 6 proc. ir siekė 220 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino 31 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę pagaminta 67 GWh elektros energijos.
 
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės – 28 GWh, jų gamybos rodikliai augo 51 proc. lyginant su už praeita savaite. Taip pat 11 proc. augo kitų elektrinių gamyba, 4 proc. – hidroelektrinių. Šiluminių elektrinių generacija mažėjo 12 proc. ir siekė apie 12 GWh. Vėjo jėgainės praėjusią savaitę pagamino 41 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc., hidroelektrinės 23 proc., saulės elektrinės 11 proc., o kitos elektrinės – 8 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 70 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 6 proc., iki 241 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 10 proc. elektros į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 26 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 63 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 0 proc. iš Lenkijos.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 8 proc., iki 79 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 97 proc. Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 76 proc. Lietuvos kryptimi.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.