2023-09-04
Atlėgus karščiams Europoje, elektros kainos Lietuvoje sumažėjo 22 procentais
Europoje pasitraukus karštiems orams, elektros kainos pradėjo leistis žemyn, tokia pati tendencija buvo ir Lietuvoje. Nukritus kainoms, šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje sumažėjo beveik dviem trečdaliais ir didžioji dalis – 61 proc. vietinės elektros buvo pagaminta saulės ir vėjo elektrinėse.
Rugpjūčio 28 – rugsėjo 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 22 proc. nuo 143 Eur / MWh iki 112 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina krito 29 proc. nuo 153 Eur / MWh iki 109 Eur / MWh.
„Vidutinė elektros kaina Baltijos šalyse, savaitę prieš tai buvusi didžiausia šiais metais, praėjusią savaitę sugrįžo į įprastą šiam laikotarpiui lygį. Prie mažesnių kainų prisidėjo iš centrinės Europos pasitraukę karščiai ir mažėjančios dujų kainos. Vasaros pabaigoje daugelyje Europos dujų saugyklų buvo pasiektas ir viršytas 90 proc. užpildymo lygis, kas lemia mažėjančius dujų importo srautus prieš prasidedant šildymo sezonui. Lietuvoje prie mažesnių kainų prisidėjo ir saulės elektrinės, kurios sugeneravo beveik ketvirtadalį visos vietinės generacijos. Nors orai buvo gana ramūs ir saulėti, vėjo elektrinės pagamino daugiau nei trečdalį vietinės elektros ir bendrai su saulės elektrinėmis sudarė 61 proc. visos gamybos, o vietinė gamyba kai kuriomis valandomis dengė net 80 proc. viso šalies suvartojimo“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. iki 216 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 88 GWh elektros energijos – 19 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 109 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės, jų gamyba augo 43 proc. nuo 23 GWh iki 33 GWh. Taip pat augo hidroelektrinių generacija – apie 10 proc., nuo 8 GWh iki 9 GWh. Labiausiai mažėjo šiluminių elektrinių generacija – 64 proc., iki 17 GWh. Saulės elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc. nuo 22 GWh iki 21 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 43 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės jėgainės – 24 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 62 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 3 proc. nuo 167 GWh iki 174 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 63 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 18 proc. – iš Lenkijos, o likę 19 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 43 proc. nuo 62 GWh iki 35 GWh. 52 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį., o likę 48 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 31 proc. Lenkijos kryptimi ir 39 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
