2024-11-07
Spalį augo elektros suvartojimas, fiksuotas valandinis vėjo gamybos rekordas, kaina augo 9 procentais
Spalį Lietuvoje 6 procentais augo elektros suvartojimas, daugiausia elektros vėl generavo vėjo jėgainės. Mėnesio pabaigoje vėjo gamyba pasiekė naują valandinį gamybos rekordą – 1216 MW. Didelė vėjo elektrinių generacija leido sušvelninti regione vykusių elektrinių ir jungčių remontų įtaką elektros kainoms.
Spalio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, augo 9 proc. – nuo 83,7 Eur / MWh iki 91,5 Eur / MWh.
Pasak Andriaus Maneikio, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus eksperto, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo didėjusi vėjo gamyba, perpus sumažėjusi saulės elektrinių generacija ir kasmetiniai „NordBalt“ jungties bei šiluminių elektrinių remontai regione.
„Praėjusį mėnesį Lietuvoje daugiausia elektros energijos vėl gamino vėjo jėgainės, jų gamyba siekė 281 GWh ir sudarė maždaug pusę visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Nors pirmoje mėnesio pusėje vėjo elektrinių generacija buvo nedidelė, įpusėjus spaliui Lietuvoje įsivyravo itin vėjuoti orai. Spalio 20 d. vidutinė elektros kaina pasiekė 2,6 Eur / MWh ir buvo antra žemiausia per visą istoriją, o paskutinę mėnesio dieną pasiektas naujas valandinis vėjo jėgainių gamybos rekordas – 1216 MW. Vėjuoti orai pasitaikė pačiu laiku, nes ketvirtą spalio savaitę buvo vykdomas planinis Lietuvos–Švedijos „NordBalt“ jungties remontas. Didelė vietinė vėjo elektrinių gamyba leido iš dalies pakeisti pigų importą iš Švedijos, kuris remonto metu buvo nepasiekiamas“, – sako A. Maneikis.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus ekspertas pastebi, kad praėjusį mėnesį regiono elektros rinkai nemažą įtaką darė vykę elektrinių remontai.
„Spalį Baltijos jūros regione vyko ir daugiau remontų, kuriuos buvo būtina atlikti prieš šaltąjį sezoną. Lietuvoje be „NordBalt“ remonto taip pat vyko planiniai Elektrėnų komplekso remonto darbai, Latvijoje remontuotos Rygos šiluminės elektrinės. Taip pat užbaigti neplanuoti branduolinių elektrinių remontai Suomijoje, o mėnesio pabaigoje baigtas Švedijos–Lenkijos tarpsisteminės jungties atnaujinimo projektas. Nors šie darbai prisidėjo prie elektros kainų augimo trumpuoju laikotarpiu, jie būtini siekiant užtikrinti stabilų įrenginių veikimą žiemą, kai elektros suvartojimas reikšmingai išaugs dėl didėjančio šildymo poreikio. Prasidedantis elektros poreikio augimas pastebėtas ir spalio mėnesį – Lietuvoje suvartota 6 proc. daugiau elektros nei rugsėjį“, – teigia A. Maneikis.
Didžiausia elektros kaina regione – Lenkijoje
Kitose Baltijos šalyse elektros kainos buvo tokios pat kaip ir Lietuvoje. Kaimyninėje Lenkijoje elektros kaina buvo didžiausia Baltijos jūros regione – 103,4 Eur / MWh. Labiausiai elektros kaina mažėjo Suomijoje, 27 proc., nuo 56 Eur / MWh iki 40,7 Eur / MWh. O pačios mažiausios kainos buvo Švedijos ir Norvegijos šiaurinėse zonose, jos nesiekė 12 Eur / MWh.
Vidutinė elektros kaina spalio mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 91,5 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2022 ir 2023 metais ji atitinkamai siekė 189,3 ir 87,4 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1022 GWh. Palyginti su rugsėju, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išaugo 6 proc.
Daugiausia gamino vėjo elektrinės
Bendrai Lietuvoje per spalį buvo pagaminta 603 GWh elektros energijos – 2 proc. daugiau nei mėnesį prieš tai, kai generacija siekė 591 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 59 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo jėgainės spalį gamino daugiausia – apie 47 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija augo 22 proc. nuo 230 GWh iki 281 GWh lyginant su rugsėju. Saulės elektrinių gamyba mažėjo 49 proc. nuo 158 GWh iki 81 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 11 proc. nuo 67 GWh iki 75 GWh. Šiluminių elektrinių prijungtų prie perdavimo tinklo gamyba augo 30 proc. nuo 102 GWh iki 133 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 34 GWh.
Bendras importo srautas sudarė 51 proc. šalies suvartojimo*. Importas į Lietuvą siekė 598 GWh, palyginti su rugsėjo duomenimis, jis mažėjo 10 proc. nuo 667 GWh. Spalį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 58 proc., iš Latvijos 19 proc., o iš Lenkijos importuota 23 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 68 proc., palyginti su rugsėjo mėnesiu, nuo 233 GWh iki 75 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 71 proc., 28 proc. į Lenkiją, o likęs 1 proc. į Skandinaviją.
