2025-02-03
Šilti orai praeitą savaitę lėmė mažą elektros vartojimą, elektros kaina mažėjo 9 procentais
Praėjusią savaitę augo vietos elektrinių generacija, jos pagamino net 80 proc. viso Lietuvos suvartojimo, daugiausia elektros generavo vėjo elektrinės. Dėl neįprastai šiltų orų elektros vartojimas smuko 8 procentais.
Sausio 27 – vasario 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 9 proc. nuo 111 Eur / MWh iki 101 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje vyravo neįprastai šilti ir vėjuoti orai, kurie ir nulėmė elektros rinkos tendencijas. Dėl vėjuotų orų vėjo jėgainių generacija šalyje pasiekė 96 GWh. Panašų kiekį pagamino ir visos kitos vietos elektrinės, todėl net 80 proc. Lietuvos suvartojimo padengė vietos gamyba. Praėjusią savaitę vyravo neįprastai aukšta temperatūra, dėl sumažėjusio poreikio šildytis šalyje smuko elektros suvartojimas. Šiltesni orai vyravo visame regione – Skandinavijoje dėl kritulių ir tirpstančio sniego fiksuojama itin didelė hidroelektrinių gamyba. Hidroelektrinės daugiau energijos generuoja ir Latvijoje, jų elektros gamyba išaugo nuo 40 GWh sausio pradžioje iki 80–90 GWh paskutinėmis savaitėmis“, sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 8 proc. nuo 265 GWh iki 244 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 80 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 196 GWh elektros energijos, tai yra 25 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 156 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 86 proc. nuo 52 GWh iki 96 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 16 proc. nuo 71 GWh iki 59 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 18 proc. nuo 16 GWh iki 19 GWh. Kitos elektrinės pagamino 20 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 49 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės generavo 30 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 11 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 27 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 21 proc. nuo 140 GWh iki 111 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 83 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 4 proc., o likę 14 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo beveik tris kartus nuo 13 GWh iki 38 GWh. 67 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 30 proc. į Lenkiją, o likę 3 proc. į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 71 proc. Lenkijos kryptimi ir 18 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 78 proc. Lietuvos kryptimi.
