Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-12-03

Šaltesni orai didina elektros energijos kainą regione

Lapkričio 25 – gruodžio 1 d. vidutinė didmeninė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo – fiksuotas 8 % augimas iki vidutinės 46,4 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 % ir siekė 41,9 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuotas vidutinis 4 % kainos augimas iki 43,6 Eur/MWh.
Elektros kaina po 7 % augo ir Latvijoje (46,4 Eur/MWh) bei Estijoje (46,4 Eur/MWh).
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos augimas regione, vidutiniškai 5 % augęs elektros energijos suvartojimas, kritusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei generacijos struktūros ir srautų pokyčiai. Kainos augimui įtakos turėjo ir apyvartinių taršos leidimų kainos augimas 4 % iki 24,7 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 56 % viso jų elektros energijos suvartojimo (344 GWh). Generacija augo tik Estijoje penktadaliu, o Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 14 %. Estijos generacijos augimą sąlygojo vienos pagrindinių Auvere elektrinės grįžimas darbui pilnu pajėgumu po sėkmingo remonto. Bendrai Baltijos šalyse 8 % augo šiluminių elektrinių gamyba, o vėjo ir hidroelektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 6 % ir 29 %. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 5 % ir siekė 613 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 74 % viso šalies poreikio (142 GWh generacija iš 193 GWh poreikio), Latvijos – 86 % (134 GWh iš 156 GWh) ir Lietuvos – 25 % (67 GWh iš 264 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 14 %. Tai labiausiai lėmė 28 % sumažėjusi vėjo elektrinių ir 5 % šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių gamyba augo 13 %, o augimą sąlygojo 39 % suaktyvėjusi Kruonio HAE generacija. Didžiausia šalyje Lietuvos elektrinė praėjusią savaitę vykusio testo metu sugeneravo 595 MWh elektros energijos. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra 48-ą savaitę: šiluminės elektrinės 46 %, vėjo elektrinės 40 % ir hidroelektrinės 14 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 75 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 11 %. Importo struktūra: 75 % iš trečiųjų šalių, 19 % iš Švedijos, 5 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 64 % Lenkijos, 24 % Latvijos kryptimi ir 12 % Švedijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi - 6 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 45 %, o Švedijos kryptimi - 8 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 9 %, o Latvijos kryptimi – 23 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 18 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 6 %.
 
Į viršų