2019-12-03
Šaltesni orai didina elektros energijos kainą regione
Lapkričio 25 – gruodžio 1 d. vidutinė didmeninė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje augo – fiksuotas 8 % augimas iki vidutinės 46,4 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos sistemos kaina augo 2 % ir siekė 41,9 Eur/MWh, o artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje fiksuotas vidutinis 4 % kainos augimas iki 43,6 Eur/MWh.
Elektros kaina po 7 % augo ir Latvijoje (46,4 Eur/MWh) bei Estijoje (46,4 Eur/MWh).
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo bendras elektros kainos augimas regione, vidutiniškai 5 % augęs elektros energijos suvartojimas, kritusi vėjo generacija Lietuvoje ir kai kuriose kitose regiono šalyse bei generacijos struktūros ir srautų pokyčiai. Kainos augimui įtakos turėjo ir apyvartinių taršos leidimų kainos augimas 4 % iki 24,7 Eur/tCO2 kainos.
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Baltijos šalys pasigamino 56 % viso jų elektros energijos suvartojimo (344 GWh). Generacija augo tik Estijoje penktadaliu, o Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo po 14 %. Estijos generacijos augimą sąlygojo vienos pagrindinių Auvere elektrinės grįžimas darbui pilnu pajėgumu po sėkmingo remonto. Bendrai Baltijos šalyse 8 % augo šiluminių elektrinių gamyba, o vėjo ir hidroelektrinių generacija sumažėjo atitinkamai 6 % ir 29 %. Bendras šalių elektros suvartojimas padidėjo 5 % ir siekė 613 GWh.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 74 % viso šalies poreikio (142 GWh generacija iš 193 GWh poreikio), Latvijos – 86 % (134 GWh iš 156 GWh) ir Lietuvos – 25 % (67 GWh iš 264 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija sumažėjo 14 %. Tai labiausiai lėmė 28 % sumažėjusi vėjo elektrinių ir 5 % šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių gamyba augo 13 %, o augimą sąlygojo 39 % suaktyvėjusi Kruonio HAE generacija. Didžiausia šalyje Lietuvos elektrinė praėjusią savaitę vykusio testo metu sugeneravo 595 MWh elektros energijos. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra 48-ą savaitę: šiluminės elektrinės 46 %, vėjo elektrinės 40 % ir hidroelektrinės 14 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 75 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas augo 11 %. Importo struktūra: 75 % iš trečiųjų šalių, 19 % iš Švedijos, 5 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 3 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 64 % Lenkijos, 24 % Latvijos kryptimi ir 12 % Švedijos.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi - 6 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 45 %, o Švedijos kryptimi - 8 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 9 %, o Latvijos kryptimi – 23 %. Latvijos kryptimi iš Estijos – 18 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 6 %.
