Naujienos

2022-07-19

Pirmoji Baltijos šalyse: „Litgrid“ diegia dirbtinio intelekto technologijas atsinaujinančios energetikos plėtrai

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ diegia sensorių ir dirbtinio intelekto technologijas, kurios prisidės prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros šalyje, nes leis per tas pačias linijas perduoti daugiau vėjo ir saulės elektros energijos.
 
Skaičiuojama, kad dėl kintamo linijos pralaidumo technologijos per linijas perduodamas energijos kiekis gali augti iki trečdalio.
 
„Litgrid“ taps pirmąja operatore Baltijos šalyse, pritaikiusia šį pažangų sprendimą.
Pilotinę sutartį „Litgrid“ pasirašė su Slovėnijos ir Austrijos kompanijomis „Operato“ ir „Micca Informationstechnologie GmbH“. Jos vertė siekia 160 tūkst. Eur.
 
Technologija bus įrengiama Vakarų Lietuvoje šiuo metu daug apkrautoje 110 kV linijoje, jungiančioje transformatorines Palangoje ir Vydmantuose.
 
„Pastaruoju metu Lietuvoje išgyvename atsinaujinančios energetikos bumą, bendradarbiaujame su dešimtimis investuotojų, norinčių statyti vėjo arba saulės elektrines. Tačiau kai kurios elektros perdavimo tinklo dalys jau šiuo metu yra stipriai apkrautos – pavyzdžiui, linijos Vakarų Lietuvoje, kur gausu vėjo parkų. Mūsų planuose yra tiek naujų linijų statyba, tiek esamų atnaujinimas, tačiau tokie darbai yra nepigūs ir trunka ilgai. Kintamo linijos pralaidumo technologija leidžia pasiekti rezultatų pakankamai greitai ir už dešimtis ar net šimtus kartų mažesnę kainą. Siekiame greitai išbandyti šią inovaciją, kad galėtume ją pritaikyti ten, kur to reikės atsinaujinančios energetikos plėtrai“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Pažangūs sprendimai
 
Pasak L. Varanavičiaus, kintamas linijos pralaidumas (angl. Dynamic Line Rating, DLR) yra inovatyvi technologija, kuri leidžia padidinti linijos perduodamą energijos kiekį neatliekant rekonstrukcijos: prie linijos atramų ir ant laidų pritaisomi sensoriai, matuojantys įvairius parametrus, tokius kaip linijos temperatūra, vibracija, srovė, vėjo greitis.
 
Pagal tai dirbtiniu intelektu paremta sistema apskaičiuoja, koks gali būti efektyvus linijos pralaidumas ateinančias 48 valandas.
 
Anot L. Varanavičiaus, palyginti su nustatytu fiksuotu linijos pralaidumu, naudojamu dabar, kintamo pralaidumo technologija leidžia per liniją, priklausomai nuo oro sąlygų, perduoti 10–30 proc., o kai kuriais atvejais – net du kartus daugiau energijos.
 
Šiuo metu „Litgrid“ teikia rangovams istorinius linijos duomenis, pagal kuriuos bus mokomas dirbtinis intelektas ir nustatomas teorinis DLR potencialas. Netrukus bus diegiamos sistemos.
 
Rugsėjį ant linijos atramų bus tvirtinami sensoriai ir pradedamas testavimas, o nuo gruodžio mėnesio jau bus galima naudoti kintamo pralaidumo duomenis.
 
Šie duomenys toliau bus stebimi 12 mėnesių, kad būtų galima įvertinti technologijos galimybes visais metų laikais. Jei sprendimas pasiteisins, planuojama kintamojo pralaidumo įrangą diegti ir kitose linijose pagal poreikį.
 
Perdavimo tinklui gerinti – 2 mlrd. Eur investicijos
 
Augant elektros poreikiui ir kainoms, pastaruoju metu reikšmingai padidėjo elektrą iš atsinaujinančių energijos išteklių generuoti siekiančių verslų skaičius. Susumavus visas prie elektros perdavimo tinklo jau prijungtas vėjo elektrines bei vėjo ir saulės jėgaines, kurioms yra jau rezervuota galia, suminė galia siekia 4394 MW. Tai yra daugiau nei pusė 2030 m. numatyto nacionalinio tikslo pasiekti 7000 MW atsinaujinančių išteklių galią.
Siekiant integruoti šiuos gamybos pajėgumus reikalingos didelės investicijos į elektros tinklą.
 
„Litgrid“ šį mėnesį paskelbė, kad per ateinančius 10 metų į elektros perdavimo tinklą planuoja investuoti 2 mlrd. Eur. Prie atsinaujinančių išteklių plėtros prisidės ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektai.
Lietuva siekia 2050 m. visą suvartojamą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių išteklių.