2023-03-07
Hidroelektrines vasarį pakeitė šiluminių elektrinių gamyba, šilta žiema išlaikė neaukštas elektros kainas
Metų pradžioje Baltijos šalyse netikėtai išaugusią hidroelektrinių gamybą vasarį keitė brangesnės šiluminės elektrinės, tačiau didmeninės elektros rinkos kainos augo nežymiai. Jas sulaikė dėl palyginti šiltų orų sumažėjęs vartojimas. Lietuvoje vėjo elektrinės praėjusį mėnesį gamino kiek mažiau, o nedidelė, bet sparčiai auganti saulės elektrinių generacija yra šiltojo metų laiko tendencijų signalas.
Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 115 Eur / MWh. Tai 11 proc. daugiau nei sausio mėnesį, kai kaina buvo 103 Eur / MWh.
Pasak Liutauro Varanavičiaus, „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus, nors paskutinis žiemos mėnuo buvo palyginti šiltas, kainas nežymiai kilstelėjo sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.
„Pasibaigus vasariui, galime teigti, kad jau praeinanti žiema buvo gerokai šiltesnė nei baimintasi. Nors gruodžio mėnesį pasitaikė šalčių, vidutinė sausio ir vasario temperatūra buvo gerokai aukštesnė nei daugiamečiai vidurkiai. Dėl gero pasiruošimo ir sumažėjusios paklausos Europai žiemą dujų užteko ir jų kaina nuosekliai mažėjo nuo pat šių metų pradžios. Vis dėlto vasarį visame regione reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, kurią turėjo pakeisti gamyba iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Baltijos šalyse didžiausios hidroelektrinės yra Latvijoje, sausį jos pagamino apie 630 GWh elektros energijos, o vasarį jų generacija sumažėjo iki 370 GWh. Palyginti visos Baltijos šalys vasarį suvartojo apie 2000 GWh, todėl gamybą reikšmingai turėjo didinti Rygos šiluminės elektrinės. Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai – jų kaina perkopė simbolinę 100 Eur / tCO2 ribą. Dėl šių priežasčių elektros kainos per mėnesį nežymiai augo“, – sako L. Varanavičius.
Pasak jo, praėjusį mėnesį mažėjo ir vėjo gamyba – nuo 209 GWh sausį iki 182 GWh vasarį, o mėnesio pradžioje dėl itin mažos gamybos kiek sparčiau augo kainos. Tuo metu saulės jėgainių gamyba Lietuvoje vasarį išaugo nuo 5 GWh iki 14 GWh.
„Nors per visą mėnesį tai neatrodo didelis kiekis, saulėtomis dienomis per pietus momentinė gamyba siekdavo 200 MW ir tai jau daro įtaką elektros sistemai. Palyginti Vokietijoje, kur saulės energetika išvystyta plačiai, vasario mėnesį saulėtomis dienomis valandinė generacija kai kuriomis dienomis pasiekdavo net 20–30 GW arba apie 30–45 proc. suvartojimo. Nors Lietuvoje saulės energetika tokio lygio dar nepasiekė, ji neabejotinai turės didelę reikšmę netolimoje ateityje“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Vasarį elektros kainos taip pat apie 10 proc. augo ir daugelyje Vakarų Europos šalių. Pavyzdžiui Vokietijoje elektros kainos siekė 128 Eur / MWh, o Prancūzijoje jos buvo didesnės – 149 Eur / MWh. Tik Šiaurės Europoje daugelyje zonų kainos krito, tai ypač pasijuto šiaurinėse Norvegijos ir Švedijos zonose, kuriose kainos vasarį nesiekė 50 Eur / MWh, tačiau ir Suomijoje bei Švedijos pietuose, iš kurių įprastai importuoja Baltijos šalys, elektros kaina buvo žemesnė – iki 100 Eur / MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 935 GWh – 15 proc. mažiau, nei sausio mėnesį, kai suvartojimas buvo 1106 GWh, tačiau sausis buvo 3 dienomis ilgesnis mėnuo. O palyginti su 2022 m. vasariu, kai vartojimas siekė 1050 GWh, šiemet suvartojome maždaug 11 proc. mažiau.
Vėjo energijos augimas
Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino apie 41 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per vasario mėnesį buvo pagaminta apie 379 GWh elektros energijos.
Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, vėjo elektrinės vasarį pagamino daugiausiai – beveik puse visos vietos gamybos. Dar ketvirtadalį pagamino hidroelektrinės, kurių gamyba išliko aukšta dėl didesnio nei įprasta kiekio vandens. Nors saulės jėgainės nepagamino didelio kiekio elektros energijos, po apniukusio sausio vasarį jos pagamino net 3 kartus daugiau. Taip pat įdomu, kad per paskutinius 3 metus vasario mėnesį saulės jėgainės gamindavo apie 3–7 GWh, tad šis neįprastas augimas susijęs su pastaraisiais metais itin sparčiai išaugusios saulės elektrinių galios.
Bendras importo srautas sudarė 68 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą, palyginti su sausio duomenimis, mažėjo 14 procentų. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos - 51 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 2 procentus. Eksportas vasarį mažėjo 20 proc., palyginti su sausio mėnesiu nuo 231 GWh iki 184 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 98 proc., o likę 2 proc. – į Latviją.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ mėnesio apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas. Analizuojami suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
