2025-11-03
Praėjusią savaitę vėjo elektrinių gamyba mažino elektros kainas rekonstrukcijos darbų Kruonio HAE pastotėje metu
Praėjusį ketvirtadienį sėkmingai baigti elektros perdavimo tinklo rekonstrukcijos darbai, riboję Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės darbą ir tarpsisteminių jungčių su Šiaurės šalimis pralaidumus. Elektros kaina didėjo 14 procentų, tačiau remonto darbų įtaką vidutinei didmeninei elektros kainai Lietuvoje kompensavo vėjo elektrinių gamyba.
Spalio 27 – lapkričio 2 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 14 proc. nuo 80 Eur / MWh iki 91 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 85 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Baltijos šalių kainos išliko stabilios, nepaisant remonto darbų ir tarpsisteminių pralaidumų ribojimų. Nuo spalio 20 dienos vykdyti Kruonio hidroakumuliacinės transformatorių pastotės rekonstrukcijos darbai sėkmingai baigti spalio 30 dieną. Dėl to pirmoje savaitės pusėje buvo ribojama Kruonio veikla ir elektros importas iš Švedijos ir Suomijos. Tačiau nemaža vėjo jėgainių generacija leido išlaikyti gana stabilias elektros kainas, jos siekė apie 120 Eur / MWh. Palyginti, pasibaigus ribojimams, vidutinės kainos antroje savaitės pusėje svyravo apie 75 Eur / MWh. Svarbu paminėti, kad šiandien prasideda remonto darbai Elektrėnų komplekse, ir dėl to 9 elektrinės blokas bus neprieinamas iki gruodžio 18 d. Todėl šiandien, kai vėjo beveik nėra, formuojasi didesnės elektros kainos, kurios vidutiniškai siekia 218 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. nuo 231 GWh iki 236 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 67 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 159 GWh elektros energijos – 23 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 206 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba mažėjo 19 proc. nuo 121 GWh iki 98 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba mažėjo 41 proc. nuo 50 iki 30 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 40 proc. nuo 15 GWh iki 9 GWh. Hidroelektrinės pagamino 10 GWh, o kitos elektrinės gamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 62 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 19 proc., saulės elektrinės – 6 proc., hidroelektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 8 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 34 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 40 proc. nuo 74 GWh iki 104 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 78 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 12 proc., o likę 10 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 46 proc. nuo 43 GWh iki 23 GWh. 62 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, o likę 38 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 46 proc. Lenkijos kryptimi ir 38 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
