2025-06-09
Praėjusią savaitę – mažiausia elektros kaina šiemet
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina buvo mažiausia šiemet – 53 Eur / MWh. Saulės ir vėjo gamyba padengė didžiąją dalį Lietuvos suvartojimo, taip pat prisidėjo pigus importas iš Skandinavijos. Šiluminių elektrinių gamyba buvo mažiausia Lietuvoje šiemet.
Birželio 2–8 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 7 proc. nuo 57 Eur / MWh iki 53 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 52 Eur / MWh.
„Paskutinį kartą žemesnę vidutinę savaitės kainą matėme 2024 rugsėjo pabaigoje, kai ji siekė 45 Eur / MWh. Praėjusį šeštadienį net 15 valandų iš eilės elektros kaina buvo mažesnė nei 1 Eur / MWh. Saulės elektrinės antrą savaitę iš eilės gamino daugiau nei 60 GWh elektros energijos, panašų kiekį sugeneravo ir vėjo jėgainės. Labiausiai pakito šiluminių elektrinių generacija – ji mažėjo beveik keturis kartus nuo 45 GWh iki 12 GWh, ir buvo mažiausia šiemet. Lietuvos šiluminių elektrinių gamyba mažėjo dėl pokyčių Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinkoje, kurioje didesnius kiekius pastaruoju metu laimi Latvijos ir Estijos tiekėjai. Įtaką mažoms elektros kainoms regione taip pat turi nedidelis suvartojimas ir pigus importas iš Skandinavijos“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Paulius Kozlovas.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 proc. nuo 204 GWh iki 207 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 78 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 162 GWh elektros energijos, tai yra 11 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 182 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino saulės elektrinės. Jų gamyba mažėjo 2 proc. nuo 65 GWh iki 64 GWh. Vėjo jėgainės pagamino 33 proc. daugiau nei prieš savaitę – jų generacija išaugo nuo 45 GWh iki 60 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 73 proc. nuo 45 GWh iki 12 GWh. Hidroelektrinės pagamino 18 GWh, o kitos elektrinės gamino 8 GWh. Praėjusią savaitę saulės jėgainės gamino 40 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo elektrinės – 37 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 4 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 28 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 21 proc. nuo 83 GWh iki 100 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 60 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 13 proc. nuo 41 GWh iki 36 GWh. 47 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 37 proc. į Skandinaviją, o likę 16 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 65 proc. Lenkijos kryptimi ir 24 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 11 proc. Švedijos kryptimi ir 51 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
