Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2019-07-01

Išaugusi vėjo elektrinių generacija bei sumažėjęs vartojimas mažina Baltijos šalių elektros kainas

Birželio 24–30 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 8 % iki vidutinės 42,1 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai ir siekė 33,6 Eur/MWh. Kainos krito Baltijos šalyse, Danijoje bei kai kuriose Norvegijos prekybos zonose vidutiniškai 7 %, tuo metu Švedijoje, Suomijoje ir likusiose Norvegijos prekybos zonose kaina augo vidutiniškai 8 %. Didžiausias kainos augimas 23 % fiksuotas Suomijoje. Brangiausiai elektros energija buvo Lenkijoje – 58,8 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos pokytį Baltijos šalyse sąlygojo elektros energetikos sistemų rodiklių pokyčiai – augusi vėjo elektrinių generacija bei sumažėjęs elektros energijos vartojimas. 26-ą savaitę vidutiniškai net 90 % išaugo visų trijų Baltijos šalių vėjo elektrinių generacija, o bendras suvartojimas krito 4 %. Nepaisant vėjo generacijos augimo daugiau nei 3 kartus, dėl vidutiniškai 70 % sumažėjusios hidroelektrinių generacijos, Latvijos elektros gamyba krito labiausiai tarp Baltijos šalių – fiksuotas penktadalio sumažėjimas. Tuo tarpu Estijoje daugiau nei 3 kartus išaugusi Auvere elektrinės generacija keitė 82 % sumažėjusią Eesti elektrinės generaciją. Išaugusi vėjo elektrinių generacija užtikrino, kad Estijos vietinė gamyba augo 6 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo net 31 %. Daugiau nei 2 kartus augo vėjo elektrinių generacija iki vidutinės 120 MWh gamybos (maksimali vertė siekė 303 MWh), šiluminių elektrinių gamyba augo 14 % bei hidroelektrinių generacija augo 4 %.  
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Estijos vietinė generacija pagamino iki 50 % viso šalies poreikio, Latvijos – 62 %, o Lietuvos – 28 %.
Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 40 %, vėjo elektrinės – 32 %, o hidroelektrinių gamyba sudarė 28 % visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 28 % bendro šalies suvartojimo, kuris augo 5 %.
26-ą metų savaitę 72 % suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 5 %. Importo struktūra: 43 % iš Švedijos, 42 % iš trečiųjų šalių, 14 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 26-ą savaitę augo 15 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 93 % į Lenkiją ir 7 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 65 %, Lietuvos kryptimi – 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 87 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 23 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 55 %.
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79
 
Į viršų