Naujienos

2019-07-01

Išaugusi vėjo elektrinių generacija bei sumažėjęs vartojimas mažina Baltijos šalių elektros kainas

Birželio 24–30 d. didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje sumažėjo 8 % iki vidutinės 42,1 Eur/MWh kainos. „Nord Pool“ biržos didmeninės elektros energijos rinkos prekybos zonose vidutinė savaitės kaina išliko tolygi praėjusios savaitės kainai ir siekė 33,6 Eur/MWh. Kainos krito Baltijos šalyse, Danijoje bei kai kuriose Norvegijos prekybos zonose vidutiniškai 7 %, tuo metu Švedijoje, Suomijoje ir likusiose Norvegijos prekybos zonose kaina augo vidutiniškai 8 %. Didžiausias kainos augimas 23 % fiksuotas Suomijoje. Brangiausiai elektros energija buvo Lenkijoje – 58,8 Eur/MWh.
Elektros energijos kainos pokytį Baltijos šalyse sąlygojo elektros energetikos sistemų rodiklių pokyčiai – augusi vėjo elektrinių generacija bei sumažėjęs elektros energijos vartojimas. 26-ą savaitę vidutiniškai net 90 % išaugo visų trijų Baltijos šalių vėjo elektrinių generacija, o bendras suvartojimas krito 4 %. Nepaisant vėjo generacijos augimo daugiau nei 3 kartus, dėl vidutiniškai 70 % sumažėjusios hidroelektrinių generacijos, Latvijos elektros gamyba krito labiausiai tarp Baltijos šalių – fiksuotas penktadalio sumažėjimas. Tuo tarpu Estijoje daugiau nei 3 kartus išaugusi Auvere elektrinės generacija keitė 82 % sumažėjusią Eesti elektrinės generaciją. Išaugusi vėjo elektrinių generacija užtikrino, kad Estijos vietinė gamyba augo 6 %.
Lietuvoje vietinė elektros generacija augo net 31 %. Daugiau nei 2 kartus augo vėjo elektrinių generacija iki vidutinės 120 MWh gamybos (maksimali vertė siekė 303 MWh), šiluminių elektrinių gamyba augo 14 % bei hidroelektrinių generacija augo 4 %.  
Vertinant pokyčius elektros sistemose, Estijos vietinė generacija pagamino iki 50 % viso šalies poreikio, Latvijos – 62 %, o Lietuvos – 28 %.
Savaitės elektros energijos generacijos struktūra: šiluminės elektrinės pagamino 40 %, vėjo elektrinės – 32 %, o hidroelektrinių gamyba sudarė 28 % visos vietinės Lietuvos generacijos. Ji praėjusią savaitę užtikrino 28 % bendro šalies suvartojimo, kuris augo 5 %.
26-ą metų savaitę 72 % suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas sumažėjo 5 %. Importo struktūra: 43 % iš Švedijos, 42 % iš trečiųjų šalių, 14 % iš Latvijos ir 1 % iš Lenkijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos 26-ą savaitę augo 15 %. Eksporto srauto pasiskirstymas: 93 % į Lenkiją ir 7 % į Latviją.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 65 %, Lietuvos kryptimi – 3 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 87 %. Lietuvos kryptimi iš Latvijos praėjusią savaitę išduoti pralaidumai buvo išnaudojami 23 %, o Latvijos kryptimi iš Estijos – 55 %.
***„Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos-duomenys/79