Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Elektros paklausa po švenčių augino kainą
2020-01-13

Elektros paklausa po švenčių augino kainą

Sausio 6 – sausio 12 d. didmeninė vidutinė savaitės elektros energijos kaina Lietuvoje kilo 7 % iki vidutinės 29,2 Eur/MWh kainos, tačiau išlieka žemame lygyje - atitinkamai 48 % ir 19 % mažesnė nei 2019 ir 2018 metų kaina tuo pačiu laikotarpiu.
Artimiausiose prekybos zonose - Skandinavijoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje – kaina labiausiai augo Lenkijoje, kur fiksuotas vidutinis 39 % brangimas. Tuo metu Švedijoje kaina augo dešimtadaliu, o Baltijos šalyse ir Suomijoje – 7 %.
Elektros energijos kainos augimą Baltijos šalyse sąlygojo sumažėjusi vėjo ir hidroelektrinių generacija bei po šventinio laikotarpio išaugęs suvartojimas visame regione.
Baltijos šalys kartu pasigamino 64 % viso jų elektros energijos suvartojimo (404 GWh). Nepaisant beveik penktadaliu išaugusio suvartojimo, generacija Latvijoje ir Lietuvoje krito atitinkamai 12 % ir 34 %. Tuo metu Estijos generacija išaugo 140 % - gamybą ženkliai didino šiluminės elektrinės. Latvijoje ir Lietuvoje generacijos kritimui įtakos turėjo vėjo elektrinių gamybos apimčių sumažėjimas bei Latvijoje kritusi hidroelektrinių generacija. Bendrai Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba krito 59 %, o šiluminių elektrinių gamyba augo 42 %.
Pagal generacijos apimtis, Estijos vietinė generacija užtikrino 111 % viso šalies poreikio (223 GWh generacija iš 200 GWh poreikio), Latvijos – 75 % (121 GWh iš 162 GWh) ir Lietuvos – 23 % (60 GWh iš 266 GWh).
Lietuvoje vietinė elektros generacija krito trečdaliu. Šalies vėjo elektrinių generacija sumažėjo 61 %, 20 % krito šiluminių elektrinių gamyba. Tik hidroelektrinių generacija augo 85 %: Kauno hidroelektrinė gamino 51 % daugiau, o Kruonio HAE gamybą didino beveik dvigubai. Lietuvos elektros energijos generacijos struktūra: vėjo elektrinės pagamino 32 %, šiluminės elektrinės – 18 %, hidroelektrinės - 20 %.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 77 % mūsų šalyje suvartotos elektros energijos buvo importuota, o bendras importo srautas išaugo 13 %. Importo struktūra: 61 % iš trečiųjų šalių, 31 % iš Švedijos, 9 % iš Latvijos. Bendras elektros srautas iš Lietuvos krito 21 %. Lietuvos eksporto srauto pasiskirstymas: 89 % Lenkijos, 8 % Latvijos ir 3 % Švedijos kryptimi.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 61 %, o Lietuvos kryptimi - 6 %. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 59 %, o Švedijos kryptimi - 1%. Lietuvos kryptimi iš Latvijos išduoti pralaidumai išnaudoti 11 %, o Latvijos kryptimi – 4 %; Latvijos kryptimi iš Estijos – 22 %, o Estijos kryptimi iš Latvijos – 0 %.
 
Į viršų