Naujienos

2022-07-13

Artėja įspūdinga Lietuvos elektrifikacija: šalies energijos poreikis per 10 metų augs beveik 50 proc.

Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ šių metų dešimtmečiame plane prognozuoja, kad 2031-aisiais elektros energijos suvartojimas šalyje bus 46 proc. didesnis nei pernai. Augant elektros poreikiui, bendrovė planuoja kasmet pradėti po kelias dešimtis statybos ir rekonstrukcijos projektų, o iš viso tinklo patikimumui ir saugumui užtikrinti „Litgrid“ ketina skirti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Ruošiantis įspūdingam elektrifikacijos šuoliui, bendrovė siunčia žinią darbo rinkai ir būsimiems abiturientams: energetikos specialistų poreikis augs kartais.
 
„Litgrid“ analitikų vertinimu, 2031-aisiais bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas pasieks 18,7 TWh. Palyginti, praėjusiais metais bendras elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 12,8 TWh.
 
Ši prognozė žymiai skiriasi nuo ankstesnių – dar pernai „Litgrid“ prognozavo, kad po dešimtmečio bendras elektros energijos suvartojimas išaugs iki 15 TWh. Skaičiavimai atnaujinti įvertinus Europos žaliojo kurso veiksmus ir pastaruoju metu stebimą staigų Lietuvos gyventojų ir verslo posūkį prie elektros energija grįstų sprendimų.
 
„Litgrid“ vertinimu, didžiausią elektros energijos poreikio augimą per ateinantį dešimtmetį lems transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant geležinkelių linijų elektrifikavimo siekius ir elektromobilių plėtrą, šilumos siurblių skaičiaus didėjimas ir elektrolizės (vandenilio gamybos) pramonė, kuri elektros suvartojimo kreivę net 13 proc. turėtų kilstelėti 2030-aisiais.
 
Tikslas – sistemos valdymą perimti į savo rankas
 
Vienas pagrindinių dešimtmečio planų yra įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. 
 
Ruošiantis sinchronizacijai rekonstruojamos esamos ir statomos naujos elektros perdavimo linijos ir pastotės, įgyvendinamas sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas, diegiamos IT sistemos, skirtos dažnio ir generacijos valdymui, planuojami bandymai. Šiuo metu „Litgrid“ jau įgyvendino 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų.
 
Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė įvertino savo technines galimybes ir sistemos parengtį, taip pat kitų Baltijos šalių infrastruktūrą bei jos atnaujinimo progresą ir mato praktines galimybes sinchronizaciją įgyvendinti anksčiau – 2024 m. pirmąjį ketvirtį.
 
„Prisijungdami prie kontinentinės Europos tinklų perimsime pagrindinio elektros sistemos parametro – dažnio – valdymą į savo rankas. O įgyvendindami pasirengimo projektus, stipriname Baltijos šalių elektros infrastruktūrą, kuri atveria galimybes vietos generacijos plėtrai, ypač žaliosios elektros gamybai“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
Nauja 330 kV linija elektros energijos kokybei didinti
 
Siekdama atliepti augančius energijos poreikius „Litgrid“ įgyvendins visai šalies elektros sistemai svarbų projektą – nuties naują 330 kV perdavimo liniją Darbėnai-Mūša-Panevėžys.
 
Apie 240 km ilgio linija bus svarbi jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos ir reikšmingai prisidės prie strateginių prioritetų – sinchronizacijos, didesnės atsinaujinančių išteklių integracijos, elektros perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir saugumo padidinimo.
 
„Nauja elektros perdavimo linija padidins mūsų galimybes perduoti energiją, pavyzdžiui, iš vakarinės šalies dalies, kur numatoma labai sparti vėjo energijos plėtra, į rytinę, kur susitelkę daugiausiai vartotojų. Darbėnai-Mūša-Panevėžys taip pat leis stiprinti rinkų integraciją su kaimyninėmis šalimis ir gerins tiekiamos elektros energijos kokybę“, – aiškina R. Masiulis.
 
Dešimties metų plane be naujos 330 kV linijos statybos, numatomi ir kiti svarbūs darbai – „Litgrid“ rekonstruos virš 500 km 330 kV ir virš 1600 km 110 kV oro linijų, taip pat modernizuos per 100 330 kV ir 100 kV transformatorių pastočių.
 
„Kiekvienais metais pradėsime dešimtis naujų projektų, vidutiniškai po 21 per metus. Juos pridėjus prie tuo metu jau vykdomų darbų, iš viso kasmet valdysime nuo 51 iki 100 statybos arba rekonstrukcijos projektų“, – vardija R. Masiulis.
 
Artėjama prie nacionalinių AEI tikslų
 
Augant elektros poreikiui didėja ir ją iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) generuoti siekiančių verslų.
„Susumavus visas prie elektros perdavimo tinklo jau prijungtas vėjo elektrines ir vėjo ir saulės jėgaines, kurioms yra rezervuota galia, turime 4394 MW suminės galios. Tai yra daugiau nei pusė 2030 m. numatyto nacionalinio tikslo pasiekti 7000 MW AEI galią. Įgyvendinama nauja 330 kV oro linija Darbėnai-Mūša-Panevėžys stipriai prisidės prie AEI integracijos ne tik įgyvendinant 1400 MW jūrinių vėjo parkų projektą, tačiau ir visoje Lietuvoje. Tinklo rekonstrukcijos prisidės prie patikimo tinklo veikimo ir elektros energijos kokybės užtikrinimo visoje šalyje“,  – sako R. Masiulis.
 
Investicijos infrastruktūrai gerinti – 2 mlrd. eurų
 
Dešimtmečio plano projektams įgyvendinti, skaičiuojama, prireiks 2 mlrd. eurų investicijų. Didžiausia suma – 898 mln. eurų – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 794 mln. eurų – strateginiams šalies projektams, maždaug 200 mln. eurų – naujos statybos darbams, 76 mln. eurų – kapitaliniams remontams (oro linijų atramų, pavienių įrenginių keitimui, avariniam rezervui) bei apie 24 mln. eurų IT ir inovacijų projektams.
 
R. Masiulio teigimu, planuojamos investicijos siunčia svarbią žinią visiems „Litgrid“ partneriams. „Per artimiausią dešimtmetį mūsų įgyvendinamų projektų apimtys didės kartais. Todėl norime atkreipti projektavimo, elektros įrenginių gamybos, įrenginių tiekimo, statybos-montavimo darbų ir kitas paslaugas teikiančių įmonių dėmesį – bus darbų ir užsakymų, tad verta ruoštis, stiprinti komandas, kad galėtume bendradarbiauti ir sklandžiai paruošti elektros tinklą būsimiems Lietuvos vartojimo pokyčiams ir rinkų integracijai. Taip pat norime atkreipti jaunų žmonių, kurie svarsto, kokias specialybes rinktis, dėmesį – energetikoje šiuo metu vyksta didžiulė transformacija ir jai įgyvendinti reikės iki trijų kartų daugiau specialistų. Elektros inžinerijos, atsinaujinančios energetikos ir elektros energetikos studijų kryptys yra kaip niekad paklausios, o ateityje laukiantys darbai – įdomūs ir dinamiški, pvz., jūrinių vėjų parkų statybos ir jų integravimas į elektros tinklą, jo pritaikymas naujiems Lietuvos poreikiams, elektros sistemos valdymas dirbant bendrame elektros tinkle su Vakarų partneriais“, – teigia „Litgrid“ direktorius.