Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2020-12-18

„Litgrid“ atveria scenarijus 2050-iesiems: žalioji kryptis lems Lietuvos energetikos ateitį

Įspūdingais tempais augantis elektros energijos vartojimas, atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) plėtra ir tikslingos subsidijos. Tokia artimiausių 30 metų Lietuvos energetikos ateitis braižoma „Litgrid“ užsakymu atliktoje studijoje „Raida 2050“. 120 tūkst. eurų vertės studijos duomenys yra prieinami viešai – tai elektros perdavimo sistemos operatorės dovana rinkos dalyviams ir visuomenei.
 
„Visi „Raidos 2050“ duomenys, įžvalgos ir išvados yra atveriamos rinkai ir visiems, norintiems sužinoti, kokia bus Lietuvos energetikos rinkos ateitis ir kokiems pokyčiams galime pradėti ruoštis jau dabar. Būtent toks ir yra šios studijos pagrindinis siekis: nubrėžti energetikos kryptį Lietuvai, kad žinotume, ko laukti, ir būtume pasiruošę sistemos virsmui“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
 
Elektra – ateities kuras
 
Tarptautinė konsultacinių paslaugų lyderė DNV GL studiją atliko vadovaudamasi ambicinga Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija (NENS). Joje numatoma, kad iki 2050 metų Lietuva taps klimatui neutralia šalimi, 100 proc. elektros energijos pasigaminančia iš atsinaujinančių energijos šaltinių.  Šiuo metu AEI patenkina apie penktadalį viso Lietuvos suvartojamo elektros energijos kiekio.
 
Toks tikslas tampa dar ambicingesnis atsižvelgiant į „Raidos 2050“ prognozę, kad per artimiausius 30 metų Lietuvos elektros energijos suvartojimas išaugs nuo esamų 13 teravatvalandžių (TWh) iki įspūdingų 20 TWh. Tam didžiausią įtaką turės didėjanti elektrifikacija pramonėje, aptarnavime ir ypač transporto sektoriuje.
 
„Tiek namuose, tiek pramonėje kietojo kuro, biokuro, dujiniai katilai jau dabar keičiami į elektra veikiančias šildymo ir vėdinimo sistemas. Transporto sektoriuje elektros poreikis augs ne tik dėl elektromobilių, bet ir elektrinių geležinkelių, prie vandenilio pereinančių uostų. Taigi kitus energijos šaltinius – biomasę, dujas, malkas, benziną – keičia elektra“, – pastebi L. Varanavičius.
 
Didžiausia dalis elektros – iš vėjo jūroje
 
Pagal NENS, visą Lietuvos elektros energijos poreikį turės patenkinti AEI. Ekspertai numato, kad AEI dalį palaipsniui didinant, 2050 metais pagrindinis gamybos šaltinis bus jūrų vėjas, kuris AEI generacijos struktūroje sudarys apie 40 procentų, dar maždaug 30 proc. poreikio patenkins sausumos vėjo ir saulės energija.
Visgi vien pastatyti daugybės vėjo ir saulės jėgainių neužtenka, kadangi esminis AEI trūkumas ir skirtumas nuo tradicinių iškastinio kuro generavimo būdų yra tai, jog elektra gaminama ne nuolatos ir pajėgumų negalima padidinti ar sumažinti vos prireikus.
 
„Tai reiškia, kad turime numatyti papildomas priemones energijos kaupimui, kad visuomet būtų patenkinami vartotojų poreikiai, net ir tuo metu, kai nepučia vėjas ir nešviečia saulė, pavyzdžiui, šaltais žiemos vakarais, kai formuojasi vartojimas kaip tik išauga“, – paaiškina L. Varanavičius.
 
Tikslas – suvaldyti galimus kainų šuolius
 
„Raida 2050“ studijos autoriai pastebi, kad nieko nedarant sistema patirs didelius iššūkius, kurie pasireikš milžiniškais didmeninių elektros kainų šuoliais. Jau po 2040 metų tomis savaitėmis, kai nepučia vėjai ir nešviečia saulė, didmeninės elektros energijos kainos gali šoktelti net iki 3500 Eur / MWh. Ir atvirkščiai: saulėtomis ir vėjuotomis savaitėmis, maksimaliai išaugus AEI gamybai, susidarytų perteklius ir kaina kristų iki 0 Eur / MWh. Palyginti, pernai vidutinė elektros kaina Lietuvos rinkoje siekė 46 Eur / MWh.
 
Mažų elektros energijos kainų periodas per visus metus galėtų sudaryti apie trečdalį laiko. Tačiau šis faktas anaiptol nedžiugina, kadangi „nemokamos“ elektros gamintojų nuostolius turėtų kompensuoti valstybė. AEI šaltinių ir nedidelių kaupimo priemonių plėtros subsidijos tokiu atveju siektų iki 180 mln. eurų per metus.
 
„Nieko nedaryti būtų tikra prabanga. Todėl studijoje įvardijamos priemonės, kurios leistų užtikrinti sistemos stabilumą ir patikimumą pereinamuoju laikotarpiu, kainos išliktų patrauklios, o gamintojai užsitikrintų pakankamas pajamas. Ir valstybės subsidijų reikėtų triskart mažiau“, – sako „Litgrid“ atstovas.
 
Lankstumo priemones papildys vandenilis
 
Lietuvai patariama skatinti ir diegti ne tik įvairias trumpalaikio kaupimo įrenginių ir vartotojų lankstumo priemones, bet ir išnaudoti vandenilio gamybos iš AEI technologijas. Jos užtikrintų „žalių“ vandenilio dujų gamybą pramonei ir transportui bei prisidėtų prie šių sektorių dekarbonizavimo.
 
„Tokios priemonės, kaip baterijos, elektromobiliai, gamybos atidėjimas, lankstūs vėdinimo ar šildymo sprendimai yra tik trumpalaikiai sprendimai. Jie leidžia „perkelti“ vartojimą kelioms valandoms ar, geriausiu atveju, dienoms, bet ne savaitėms ir mėnesiams. Todėl studijoje siūloma išeitis – elektros perteklių perkelti į vandenilio gamybą. Pastarasis ir dabar įvairiose srityse naudojamas kaip kuras, tiesa, šiuo metu vandenilį pigiau gaminti naudojant dujas“, – teigia L. Varanavičius.
 
Ekspertai prognozuoja, kad vandenilio elektrolizės technologija taps itin perspektyvi po 2030 metų. Tačiau apie šiuos sprendimus siūloma pradėti galvoti ir jiems ruoštis dar iki tada, kad technologiją ištobulinus Lietuva jau būtų pasiruošusi.
 
Išnaudojus vandenilio elektrolizės galimybes, prognozuojama, subsidijų poreikis 2050-aisiais sumažėtų apie tris kartus, iki maždaug 60 mln. eurų per metus. Įdiegtos lankstumo priemonės taip pat padėtų išvengti milžiniškų didmeninės elektros kainos šuolių ir išlaikyti palankią vidutinę elektros kainą vartotojams.
 
Nauda energetikams, verslui, žmonėms
 
Studijos įžvalgos ypač svarbios ir naudingos elektros gamintojams, tiekėjams, taip pat pramonės įmonėms, kurios perka elektrą didmeninėje rinkoje. Kita vertus, jomis gali vadovautis ir kiti verslai, pavyzdžiui, ruošdamiesi „žaliosios“ elektros energijos ir su ja susijusios įrangos paklausos augimui. Atskirų nišų atsiras ir gyventojams, pavyzdžiui, išnaudojant elektromobilius ar namų baterijas, kurias į vieną tinklą apjungs tiekėjai.
 
Išsamias diskusijas šiais klausimais su rinkos žaidėjais, verslu ir visuomene „Litgrid“ organizuos jau artimiausiu metu.
 
Su studija „Raida 2050“, kurią „Litgrid“ užsakymu atliko tarptautinė konsultacinių paslaugų įmonė DNV GL, galite susipažinti čia:
 
 
Į viršų