2024-05-09
„Litgrid“ planuojamai šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo plėtrai suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas
Lietuvos Respublikos Seimas ketvirtadienį, gegužės 9 dieną suteikė ypatingos valstybinės svarbos statusą elektros perdavimo tinklo plėtros projektams Lietuvos šiaurės vakaruose. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ planuojamos infrastruktūros statyba padidins energetinį saugumą, užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą, stabilų sistemos veikimą ir sudarys sąlygas atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.
Šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo plėtros projektus sudaro 330 kV elektros perdavimo linijų Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša statyba, 330 kV Varduvos transformatorių pastotės statyba ir šuntinių reaktorių Darbėnų ir Mūšos skirstyklose įrengimas.
„Įgyvendinus šiuos projektus, bus išplėstas Lietuvos 330 kV linijų tinklas šiaurės vakarų Lietuvoje, kuris užtikrins stabilų ir patikimą energijos srautų funkcionavimą regione. Be to, naujos 330 kV elektros perdavimo linijos nuo Darbėnų iki Panevėžio svarbios ir vystant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tai bus papildomas elektros greitkelis tarp šalies vakarų, kurioje sparčiai vystoma atsinaujinanti energetika, planuojami jūriniai vėjo parkai, ir rytų, kur labiausiai auga elektros vartojimas“, – teigia „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
Vykstant sparčiai atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, saulės ir vėjo elektrinių gaminamos energijos kiekis tinkle nuolat auga. Atsinaujinančių išteklių generacijos pokyčiai lemia elektros srautų pasiskirstymą, kai vakarų Lietuvoje prie tinklų jungiama daugiau vėjo generacijos, o rytų Lietuvoje – saulės. Didėjant atsinaujinančių išteklių integracijai šiaurės vakarų Lietuvos regione, būtina užtikrinti elektros perdavimo patikimumą ir kokybę 330 kV tinkluose.
330 kV Darbėnų skirstykla yra svarbus energetinis mazgas, kuris vakarų Lietuvos elektros perdavimo linijomis po šalį paskirstys būsimų jūrinio vėjo parkų pagamintą elektros energiją. Naujosios šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo linijos nuo Darbėnų iki Panevėžio padidins tinklo patikimumą, taip pat atvers galimybę integruoti naują tarpsisteminę jungtį su Latvija.
Naujos infrastruktūros vystymas leis išlaikyti patikimą energetikos sistemos veikimą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, kartu vystant vietinius elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Šiaurės vakarų elektros perdavimo tinklo jungčių – Darbėnai–Varduva–Mūša ir Panevėžys–Mūša – ilgis preliminariai sieks apie 240 kilometrų. Planuojama, kad naujų objektų statybos projektai galėtų būti užbaigti iki 2034 metų.
