2023-08-14
Vėjuotą antradienį „NordPool“ sistemos kaina buvo neigiama, per savaitę elektra atpigo 9 procentais
Pirmoje praėjusios savaitės pusėje dėl vėjuotų orų daugelyje šalių fiksuotos neigiamos kainos, o Skandinavijoje visą antradienio parą laikėsi neigiama elektros kaina. Tačiau savaitei baigiantis dėl mažo vėjo ir remontų Estijoje kainos ūgtelėjo.
Rugpjūčio 7–13 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 9 proc. nuo 70 Eur / MWh iki 64 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 1 proc. nuo 64 Eur / MWh iki 63 Eur / MWh.
„Praėjusios savaitės pradžioje dėl itin didelės vėjo generacijos visame regione mažėjo elektros kainos. Antradienį vidutinė elektros kaina Lietuvoje nukrito vos iki 16 Eur / MWh, o 16 valandą fiksavome mažiausią neigiamą paros kainą, kuri buvo -10 Eur / MWh. Antradienį minimalios elektros kainos fiksuotos ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje vidutinė kaina buvo 12 Eur / MWh. O Švedijoje ir Suomijoje, iš kurių Baltijos šalys importuoja daugiausiai, antradienį visą parą elektros kaina buvo neigiama. Įdomu ir tai, kad „NordPool“ sistemos kaina tą dieną buvo neigiama ir mažiausia istorijoje: -4 Eur / MWh. Tačiau vėjui nusilpus, kainos vėl išaugo ir penktadienį elektros kaina Lietuvoje jau perkopė 100 Eur / MWh ribą. Prie to prisidėjo neplanuoti elektrinės darbai Estijoje ir remontuotas „EstLink 1“ kabelis tarp Estijos ir Suomijos. Dėl to didesnius kiekius elektros turėjome importuoti iš Lenkijos ir tranzitu perduoti kaimyninei Latvijai. Tačiau šie remontai sėkmingai užbaigti savaitės pabaigoje“, – sako „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovas Ramūnas Bikulčius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. ir siekė 210 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 45 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 95 GWh elektros energijos – 8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 103 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo jėgainės pagamino daugiausiai elektros energijos, nors jų gamyba mažėjo 28 proc. nuo 43 GWh iki 31 GWh. Saulės elektrinių generacija didėjo 12 proc. nuo 24 GWh iki 27 GWh. Šiluminių elektrinių gamyba nežymiai sumažėjo nuo 20 GWh iki 19 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 11 proc. nuo 9 GWh iki 10 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino trečdalį Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 28 proc., šiluminės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 11 proc., o kitos elektrinės – 9 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 59 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 12 proc. nuo 143 GWh iki 160 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 71 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. – iš Lenkijos, o likę 10 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 17 proc. nuo 35 GWh iki 29 GWh. 51 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 49 proc. eksportuoti į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 24 proc. Lenkijos kryptimi ir 36 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 99 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.