2021-06-14
Sumažėjus importui iš Šiaurės šalių, elektros kainos augo 8 proc.
Praėjusią savaitę vėjo generacija Baltijos šalyse augo daugiau nei dvigubai, tačiau tai nepadėjo sumažinti kainų, kurios visame regione augo. Lietuvoje kainų augimui įtakos turėjo riboti elektros energijos pralaidumai iš Švedijos pietinės zonos, atliekami planiniai „Estlink 1“ jungties remontai bei du kartus sumažėjęs srautas iš Latvijos. Praeitos savaitės viduryje rytinio piko metu Baltijos šalyse fiksuotos didžiausios valandinės kainos šiais metais — 255 Eur/MWh.
Birželio 7 —13 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 8 proc., iki 72 Eur / MWh. Estijoje kaina didėjo 16 proc. ir siekė 71,3 Eur / MWh, o Latvijoje padidėjo 15 proc., iki 71,8 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę elektros kainos regione kilo ir toliau, o trečiadienį rytinio piko metu Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse fiksuota didžiausia elektros energijos valandinė kaina šiais metais — 255 EUR/MWh. Kainų augimą lėmė kelios priežastys. Visų pirma, praeitą savaitę dėl Švedijos trečiojoje prekybos zonoje vykdomų planinių elektrinių priežiūros darbų pralaidumai iš Švedijos pietinės zonos į Lietuvą vis dar buvo sumažinti iki 350 MW. Be to, darbo dienomis dėl prasidėjusių „Estlink – 1“ jungties planinės priežiūros darbų pralaidumai tarp Suomijos ir Estijos buvo sumažinti nuo 1016 MW iki 658 MW. Įprastai „NordBalt“ ir „Estlink“ jungtyse dominuoja importo srautai iš Šiaurės šalių prekybos zonos, kurie leidžia turėti žemesnes elektros kainas visame Baltijos jūros regione. Sumažėję importo pajėgumai lėmė įtemptą situaciją, kai pučiant permainingam vėjui reikėjo papildomų pajėgumų visam elektros poreikiui padengti“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo iki 222 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje didėjo 32 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 82 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 67 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 15 proc., hidroelektrinės – 8 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 5 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 68 proc., gamyba vėjo jėgainėse augo 79 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys didėjo 133 proc., o kitų elektrinių gamyba mažėjo 43 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 19 proc. 19 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 24 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 43 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 14 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 48 proc.. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 44 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 7 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 50 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 9 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 66 proc., o Švedijos kryptimi – 7 proc.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
