Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

Elektros kainų pikas Švedijoje kilstelėjo kainas ir Lietuvoje
2020-06-29

Elektros kainų pikas Švedijoje kilstelėjo kainas ir Lietuvoje

 
Sumažėjusi gamyba vėjo ir branduolinėse jėgainėse Švedijoje praėjusią savaitę 26% kilstelėjo elektros kainą Lietuvoje ir užleido dalį elektros rinkos lietuviškose ir trečiųjų šalių šiluminėse elektrinės pagamintai elektros energijai.
Birželio 22 – 29 d. vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 26% ir siekė 45,1 EUR/MWh, savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje buvo šiek tiek aukštesnė ir siekė 45,3 EUR/MWh. Kainos augimui didžiausią įtaką turėjo pabrangęs importo srautas iš pietinių Švedijos „Nordpool“ elektros biržos kainų zonų. Ten kainos ketvirtadienį buvo didžiausios šiais metais ir piko valandomis pasiekė net 200 EUR/MWh.
„Kainos šoktelėjo į viršų, kai po vidurvasario švenčių išaugus suvartojimui, dienos metu sumažėjo vėjo generacija ir trūkstamą kiekį turėjo padengti šiluminės elektrinės. Taip pat, situaciją sunkino sumažėjusi atominių elektrinių pasiūla. Dėl remontų praėjusią savaitę iš viso nebuvo prieinama virš 4 GW generacijos“, – paaiškina Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Pasak jo, tokie remonto darbai yra įprasta situacija. Vasarą, kai mažėja elektros energijos paklausa, elektrinių operatoriai atlieka iš anksto suplanuotus jėgainių priežiūros ir remonto darbus. Praėjusią savaitę buvo remontuojami Švedijos Ringhalss ir Forsmarko atominių elektrinių blokai.
Lietuvoje elektros suvartojimas liko stabilus ir mažėjo tik 1%, jis praėjusią savaitę siekė 220 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 12% ir užtikrino 44% šalies elektros energijos poreikio. Lietuvoje buvo pagamintos 97 GWh elektros energijos.
Daugiau nei pusę (53%) šios elektros pagamino šalies šiluminės elektrinės. Hidroelektrinės pagamino 18%, vėjo jėgainės pagamino 8%, kitos elektrinės – 21% elektros energijos. Šiluminių elektrinių gamyba augo 16%, gamybą 4% didino hidroelektrinės. Tuo tarpu vėjo gamyba mažėjo 4%.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 59% mūsų šalies elektros energijos suvartojimo* buvo importuota, bendras importo srautas mažėjo 3%. 45% elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 37% – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 16% – per sieną su Latvija. 2% importuojamos elektros atitekėjo per „Litpol Link“ jungtį su Lenkija.
„Importas iš trečiųjų šalių priklauso ne tik nuo situacijos Lietuvos ar Švedijos rinkoje, bet ir kas dedasi trečiose šalyse. Todėl jis labai svyruoja priklausomai nuo laikotarpio. Nepaisant nepalankių rinkos sąlygų Skandinavijoje, praėjusią savaitę importas sudarė tik maždaug 77% anksčiau buvusio trečiųjų šalių importo“, - teigia L. Varanavičius.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 4%. 94% eksporto buvo nukreipta per „Litpol Link“ jungtį, 5% – per „NorBalt“ ir 1% – per Latvijos pjūvį.
Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 54%, Lietuvos kryptimi – 5%, „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 60%, o Švedijos kryptimi – 2%.
 
 
 
 
 
* Suvartojimas (pagal ENTSO–E consumption) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
** Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
*** „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo/eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei Baltijos šalių generacijos pokytis.
 
Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti: https://www.litgrid.eu/index.php/sistemos–duomenys/79
 
Į viršų