Elektros pralaidumo įtaka kainai
Ateinančių septynių dienų planuojamus pralaidumus Baltijos regiono elektros pralaidumų pjūviuose galite stebėti čia: pralaidumų ribojimų grafikas
Žemėlapyje vaizduojamos pagrindinės elektros energijos importo į Lietuvą kryptys ir instaliuoti šių elektros pjūvių pralaidumai.
Kokią įtaką elektros kainai Lietuvoje turi importo pralaidumai?
Šiuo metu Lietuva didžiąją elektros energijos dalį importuoja iš kitų valstybių. Pagrindiniai elektros energijos srautai į Lietuvą importuojami:
- tarpsistemine nuolatinės srovės jungtimi su Švedija „NordBalt“ (SE4 > LT 700 MW galios);
- tarpsistemine nuolatinės srovės jungtim su Lenkija „LitPol Link“ (PL > LT 492 MW);
- tarpsistemine kintamos srovės jungtimi su Latvija (LV > LT 1201 MW).
Tarpsisteminės elektros linijos su Latvija yra svarbios, nes per jas į mūsų šalį patenka ne tik Latvijoje, tačiau ir Estijoje bei Suomijoje pagaminta elektros energija. Iki Lietuvos ji atiteka tarpsisteminėmis jungtimis Suomija-Estija (FI > EE 1016 MW) ir Estija-Latvija (EE > LV 1447 MW).
Lietuvos elektros energijos kainoms didelės įtakos turi tarpsisteminiai pralaidumai – Baltijos regiono šalių elektros perdavimo sistemos operatorių nustatomi maksimalūs elektros energijos kiekiai, kuriuos galima perduoti per tarpsisteminius elektros pjūvius. Didmeninėje elektros energijos rinkoje elektros kaina susiformuoja paklausos-pasiūlos principu, esant ribotiems pralaidumams, ir paklausai viršijus galimą pasiūlą, tarp atskirų sistemų (kainų zonų arba valstybių) didmeninės elektros prekybos biržoje susidaro kainų skirtumas.
Baltijos šalims besiruošiant sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros tinklais vykdoma daug infrastruktūrinių projektų, stiprinančių Baltijos valstybių energetinę nepriklausomybę, todėl tam tikrais laikotarpiais įgyvendinant projektus tarpsisteminiai jungčių pralaidumai gali būti laikinai apriboti.
Ateinančių septynių dienų planuojamus pralaidumus minėtuose pjūviuose galite stebėti čia: pralaidumų ribojimų grafikas
