Naujienos

2020-11-17

Trečiojo ketvirčio elektros sistemos rodikliai: vietos gamyba padidėjo 55 %, importas sumažėjo, pandemija paveikė vartojimą

 
Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais reikšmingai išaugo Lietuvoje, ypač šiluminėse elektrinėse, pagamintos elektros kiekis, o importas, ypač iš Rusijos ir Baltarusijos, sumažėjo. Vartojimo skaičiuose jautėsi dėl pandemijos pasikeitusių gyventojų įpročių ir verslo situacijos įtaka.
„Žiūrint į trečiojo metų ketvirčio elektros balanso rodiklius, į akis krenta dvi esminės tendencijos. Pirmoji – dėl žemų dujų kainų šiluminės elektrinės – pirmiausia, Lietuvos elektrinė Elektrėnuose – per trečiąjį šių metų ketvirtį pagamino beveik 4 kartus daugiau elektros, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai bendrai išaugino Lietuvoje pagamintos energijos kiekį ir sumažino importą iš trečiųjų šalių – tuo metu prekybiniai srautai iš Skandinavijos išliko nepakitę. Antroji tendencija – besikeičianti vartojimo struktūra. Nors bendrai vartojimo lygis kito nežymiai, pažvelgę giliau, matome, kad pramonės vartojimas per metus sumažėjo 6 %, paslaugų – smuktelėjo 1 %, o gyventojų – išaugo 7 %. Taigi, nors karantinas trečiąjį ketvirtį jau buvo atšauktas, gyventojai toliau dažniau dirbo ar leido laisvą laiką namuose“, - sako Giedrius Radvila, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius.
 
Gamybos augimas
 
Trečiąjį ketvirtį Lietuvoje pagaminta 1373 GWh elektros energijos. Tai 19 % daugiau nei antrąjį ketvirtį ir 55 % daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Didžiausias augimas, palyginti su 2019 m., užfiksuotas šiluminių elektrinių gamyboje, kuri padidėjo 3,8 karto iki 687 GWh. Gamyba vėjo ir hidroelektrinėse išliko stabili, o kitų atsinaujinančių išteklių elektrinėse išaugo 19 %, hidroakumuliacinėse elektrinėse sumažėjo 18 %.
„Iš esmės visą vasarą šiluminių elektrinių gamybą skatino žemos dujų kainos ir pakankama paklausa rinkoje“, –  sako G. Radvila.
 
Importo, eksporto pokyčiai
 
Per ketvirtį į Lietuvą importuota 2705 GWh elektros energijos, eksportuota – 981,5 GWh. Daugiausia elektros importuota iš Rusijos ir Švedijos. Palyginti su 2019 m. trečiuoju ketvirčiu, importas iš Rusijos sumažėjo 27 % iki 1020 GWh, iš Švedijos – 14 % iki 997 GWh, iš Baltarusijos – 32 % iki 156 GWh. Išaugo tik importas iš Latvijos – 42 % iki 444 GWh.
„Skaičiai rodo, kad išaugusi gamyba visiškai importo neišstūmė, bet tuo pačiu padidino ir eksportą į kaimynines šalis. Pavyzdžiui, nors įprastai elektros srautų kryptis „NordBalt“ kabelyje yra iš Švedijos į Lietuvą, trečiąjį ketvirtį matėme atvejų, kai buvo atvirkščiai, o Lietuvos eksportas į Švediją padidėjo 5 kartus iki 121 GWh“, – teigia G. Radvila.
 
Poreikis ir suvartojimas
 
Bendras elektros energijos poreikis (t. y. galutinis vartojimas su technologinėmis sąnaudomis ir hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimo energija) siekė 3096 GWh, 4 % mažiau, nei prieš metus.
Galutinis suvartojimas buvo 2606 GWh, 1,1 % mažiau nei 2019 m. trečiąjį ketvirtį. Pramonės suvartojimas sumažėjo 6 % iki 993 GWh, paslaugų ir kitų vartotojų – 1 % iki 812 GWh, gyventojų – išaugo 7 % iki 712 GWh.
„Antrąjį šių metų ketvirtį skaičiavome ryškesnius metinius vartojimo pokyčius, nei trečiąjį. Per pirmąjį karantiną, balandžio–birželio mėnesiais, pramonės vartojimas krito 9 %, paslaugų – 13 %, o gyventojų – augo 10 %. Kaip matome iš trečiojo ketvirčio duomenų, vasaros pradžioje pasibaigęs karantinas grąžino gyvybę paslaugų sektoriui, kurio vartojimas, palyginti su praėjusiais metais, vėl buvo stabilus, tačiau mažėjimo tendencijos pramonėje ir augimo namų ūkių vartojime išliko, nors ir ne tokios ryškios“, – sako „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.