Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-05-24

Mažėjant vėjo generacijai, elektros kainos išaugo 18 proc.

Sumažėjusi vėjo generacija ir Lietuvoje ženkliai išaugusi šiluminių elektrinių gamyba praėjusią savaitę lėmė visame Baltijos jūros regione fiksuotą didmeninių elektros rinkos kainų didėjimą.
 
Gegužės 17 – 23 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje padidėjo 18 proc., iki 46,9 Eur / MWh. Tokia pat kaina ir jos pokytis fiksuoti ir Estijoje bei Latvijoje.
 
„Praėjusią savaitę elektros energijos gamyba Lietuvoje išaugo beveik dešimtadaliu. Prie generacijos augimo daugiausia prisidėjo net 93 proc. Lietuvoje išaugusi šiluminių elektrinių gamyba, kuri pakeitė daugiau nei trečdaliu sumažėjusią vėjo generaciją. Aplinkinėse šalyse taip pat vyraujant mažai vėjo generacijai fiksuotas kainų augimas, vidutinė elektros kaina Suomijoje augo 24 proc. - daugiausia regione - ir pasiekė 45,4 Eur / MWh, o Švedijos pietuose buvo mažiausia regione ir augo tik 6 proc., iki 42,2 Eur / MWh. Taigi, esant aukštesniam elektros energijos suvartojimui ir vyraujant žemai vėjo generacijai fiksuotas didmeninių elektros kainų augimas visame Baltijos jūros regione“, – teigia Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę padidėjo iki 219 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 9 proc., o vietos elektrinės užtikrino 35 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 76 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 30 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 25 proc., hidroelektrinės – 31 proc., saulės elektrinės – 4 proc., kitos elektrinės – 10 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 32 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 35 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys padidėjo 91 proc., o kitų elektrinių gamyba padidėjo 29 proc.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 2 proc. 16 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 43 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 0 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos padidėjo 27 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 0 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją - 51 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 49 proc.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 0 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 67 proc., o Švedijos kryptimi – 2 proc.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų