Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2018-02-13

Sausio mėnesio elektros rinkos apžvalga

Vidutinė sausio mėnesio „Nord Pool“  sistemos kaina augo 7 proc. ir siekė 32,9 Eur/MWh. Kainos didėjo visose Baltijos jūros regiono valstybėse, išskyrus Vokietija Labiausiai kainos augo Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje – 16 proc., tuo tarpu aukščiausia vidutinė sausio mėnesio kaina  išliko Lenkijoje 38,7 EUR/MWh.
 
Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje sausį augo 6 proc. ir siekė 37,6 EUR/MWh. Palyginti su praėjusių metų sausio mėnesiu, kaina buvo 2 proc. aukštesnė.
 
Sausį Baltijos šalyse buvo pagaminta 2 097 GWh elektros -  13 proc. daugiau nei gruodį. Didžiąją dalį elektros – 48 proc. – pagamino Estija, 42 proc. – Latvija, o tik 10 proc. – Lietuva. Didžiausią dalį – 1 047 GWh (50 proc.) – pagamino šiluminės elektrinės, hidroelektrinės pagamino 620 GWh (30 proc.), vėjo jėgainės – 189 GWh (9 proc.), 241 GWh (11 proc.) – kitos elektrinės.
 
Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra Baltijos šalyse buvo 4 laipsniais žemesnė nei 2017 metų gruodį, o elektros paklausa Baltijos šalyse didėjo 5 proc. ir siekė iki 2 510 GWh. Labiausiai elektros poreikis didėjo Estijoje – 6 proc. ir siekė 832 GWh, o Latvijoje ir Lietuvoje elektros poreikis augo 5 proc. ir siekė atitinkamai 692 GWh ir 986 GWh.
 
Sausį Lietuvos elektrinėse buvo pagaminta 221 GWh elektros energijos.  Lyginant su gruodžio mėnesiu, gamyba sumažėjo 5 proc., o su 2017 metų sausio mėnesiu, gamyba buvo 11 proc. didesnė. Lietuvoje – 3 proc. didėjo tik hidroelektrinių gamyba, tuo tarpu vėjo elektrinių gamyba mažėjo 6 proc.,  didžiosios šiluminės elektrinės sausio mėnesį negamino, o kitų  pramonės šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo 76 proc.
 
Sausį Lietuva importavo 83 proc. suvartotos elektros. Elektros importas iš Švedijos sudarė 24 proc., importas iš Latvijos, Estijos ir Suomijos – 40 proc. Elektros importas iš trečiųjų šalių siekė 30 proc., o importas iš Lenkijos sudarė 6 proc. visos importuotos elektros energijos.
 
Elektros rinkos apžvalgą galite rasti ČIA
 
 
Į viršų