2024-07-10
Artėja įspūdingas Lietuvos elektros vartojimo augimas: per 10 metų didės daugiau nei du kartus
Lietuvos perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ dešimties metų plane prognozuoja, kad 2033 m. elektros energijos suvartojimas šalyje bus daugiau nei du kartus didesnis nei 2023 m. Augant elektros poreikiui, bendrovė planuoja dešimtis statybos ir rekonstrukcijos projektų kasmet, o iš viso tinklo patikimumui ir saugumui užtikrinti „Litgrid“ ketina skirti daugiau nei 2 mlrd. eurų. Ruošiantis įspūdingam elektrifikacijos šuoliui, bendrovė siunčia žinią darbo rinkai ir abiturientams: energetikos specialistų poreikis augs kartais.
„Litgrid“ analitikų vertinimu, 2033-aisiais bendras Lietuvos elektros energijos suvartojimas pasieks 27,5 TWh, palyginti praėjusiais metais bendras elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 11,85 TWh.
Naujausiais duomenimis grįsta prognozė yra gerokai ambicingesnė nei skelbta prieš du metus. Trečdaliu didesnį bendrą elektros energijos suvartojimą rodantys skaičiavimai atnaujinti įvertinus naujoje nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje numatomus tikslus ir priemones, Europos žaliojo kurso veiksmus ir pastaraisiais metais stebimą Lietuvos gyventojų ir verslo perėjimą prie elektros energija grįstų sprendimų.
„Litgrid“ vertinimu, didžiausią elektros energijos poreikio augimą per ateinantį dešimtmetį lems numatoma vandenilio elektrolizės plėtra, transporto sektoriaus elektrifikacija, įskaitant geležinkelio linijų elektrifikavimo siekius, ir šilumos siurblių skaičiaus didėjimas.
Artimiausias tikslas – perimti elektros energijos perdavimo sistemos valdymą į savo rankas
Vienas pagrindinių dešimties metų plano tikslų yra įgyvendinti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, ji numatyta 2025 m. vasarį.
Investicijos į sinchronizacijos ir tinklo plėtros bei atstatymo projektus kartu sudaro sąlygas ir didesnei atsinaujinančių energijos išteklių integracijai.
„Prisijungdami prie kontinentinės Europos tinklų perimsime pagrindinio elektros sistemos parametro – dažnio – valdymą į savo rankas. O įgyvendindami pasirengimo projektus, stipriname Baltijos šalių elektros infrastruktūrą, kuri atveria galimybes generacijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrai“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Ruošiantis sinchronizacijai rekonstruojamos esamos ir statomos naujos elektros perdavimo linijos ir pastotės, įgyvendinamas sinchroninių kompensatorių įrengimo projektas, diegiamos IT sistemos, skirtos dažnio ir generacijos valdymui, sėkmingai įvykdyti avarinio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų per sinchroninę jungtį „LitPol Link“ ir Lietuvos elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymai, planuojamas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas. Iš viso „Litgrid“ įgyvendino jau 8 sinchronizacijos projektus.
Beveik du kartus didesnė AEI generacijos plėtra ir elektros perteklius 2033 m.
Palyginti su prieš dvejus metus „Litgrid“ parengtu elektros tinklų plėtros planu, prognozuojama žymiai spartesnis atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) ir kaupimo įrenginių diegimas.
„Paskutiniame plėtros plane, pagal tuo metu turėtus duomenis iki 2031 m. Lietuvoje prognozuota bendra 7 GW AEI elektrinių ir 200 MW kaupimo įrenginių galia. Šių metų plane, apklausus gamintojus ir įvertinus spartesnį atsinaujinančių išteklių vystymąsi, 2033 m. prognozuojame 12,5 GW atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ir 1,8 GW kaupimo įrenginių galią. Atsinaujinančių išteklių galią sudarys 5170 MW sausumos vėjo elektrinių, 1400 MW jūrinio vėjo, 5600 MW saulės elektrinių ir 325 MW atliekų bei hidroelektrinių įrengtoji galia“, – sako R. Masiulis.
Sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leis Lietuvai po 2030 m. tapti elektrą eksportuojančia šalimi, o bendrovei prisidėti prie darnaus vystymosi tikslo „Prieinama ir švari energija“ įgyvendinimo, sudarant palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie elektros perdavimo infrastruktūros.
„Atlikome elektros rinkos analizę ir įvertinome rinkos situaciją visoje Europoje. Modeliavimo duomenys indikuoja, kad po dešimties metų mažiausi kainų skirtumai turėtų būti su Latvija (iki 2 Eur / MWh), o didžiausi su Lenkija (iki 20 Eur / MWh). Svarbu pažymėti, kad 2033 m. vietinė generacija turėtų būti perteklinė ir užtikrinti 118 proc. Lietuvos elektros suvartojimo, o AEI dalis siekti 110 proc.“, – teigia R. Masiulis.
Nauja 330 kV linija elektros energijos kokybei didinti
„Paskutiniame plėtros plane, pagal tuo metu turėtus duomenis iki 2031 m. Lietuvoje prognozuota bendra 7 GW AEI elektrinių ir 200 MW kaupimo įrenginių galia. Šių metų plane, apklausus gamintojus ir įvertinus spartesnį atsinaujinančių išteklių vystymąsi, 2033 m. prognozuojame 12,5 GW atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių ir 1,8 GW kaupimo įrenginių galią. Atsinaujinančių išteklių galią sudarys 5170 MW sausumos vėjo elektrinių, 1400 MW jūrinio vėjo, 5600 MW saulės elektrinių ir 325 MW atliekų bei hidroelektrinių įrengtoji galia“, – sako R. Masiulis.
Sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra leis Lietuvai po 2030 m. tapti elektrą eksportuojančia šalimi, o bendrovei prisidėti prie darnaus vystymosi tikslo „Prieinama ir švari energija“ įgyvendinimo, sudarant palankias sąlygas atsinaujinančios energijos gamintojų prisijungimui prie elektros perdavimo infrastruktūros.
„Atlikome elektros rinkos analizę ir įvertinome rinkos situaciją visoje Europoje. Modeliavimo duomenys indikuoja, kad po dešimties metų mažiausi kainų skirtumai turėtų būti su Latvija (iki 2 Eur / MWh), o didžiausi su Lenkija (iki 20 Eur / MWh). Svarbu pažymėti, kad 2033 m. vietinė generacija turėtų būti perteklinė ir užtikrinti 118 proc. Lietuvos elektros suvartojimo, o AEI dalis siekti 110 proc.“, – teigia R. Masiulis.
Nauja 330 kV linija elektros energijos kokybei didinti
Siekdama atliepti augančius energijos poreikius „Litgrid“ įgyvendins visai šalies elektros sistemai svarbų projektą – „Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimas“. 2024 m. gegužės mėn. šis projektas buvo pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Projekto metu bus nutiestos naujos 330 kV perdavimo linijos Darbėnai-Varduva-Mūša ir Panevėžys-Mūša, pastatyta 330 kV Varduvos transformatorių pastotė.
Apie 240 km ilgio linija bus svarbi jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos ir reikšmingai prisidės prie strateginių prioritetų – sinchronizacijos, didesnės atsinaujinančių išteklių integracijos, elektros perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir saugumo padidinimo.
Apie 240 km ilgio linija bus svarbi jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų Lietuvos ir reikšmingai prisidės prie strateginių prioritetų – sinchronizacijos, didesnės atsinaujinančių išteklių integracijos, elektros perdavimo tinklo patikimumo užtikrinimo ir saugumo padidinimo.
„Nauja elektros perdavimo linija padidins mūsų galimybes perduoti energiją, iš vakarinės šalies dalies, kur numatoma labai sparti vėjo energijos plėtra, į rytinę, kur susitelkę daugiausiai vartotojų. Darbėnai-Varduva-Mūša-Panevėžys taip pat leis stiprinti rinkų integraciją su kaimyninėmis šalimis ir gerins tiekiamos elektros energijos kokybę“, – aiškina R. Masiulis.
Dešimties metų plane be naujos 330 kV ir 110 kV linijų statybos, numatomi ir kiti svarbūs darbai – „Litgrid“ rekonstruos 110 kV Vilnios transformatorių pastotę, išplečiant ją į 330 kV pastotę. Taip pat rekonstruos virš 600 km 330 kV ir virš 2300 km 110 kV oro linijų, taip pat modernizuos septynias 330 kV ir virš šimto 110 kV transformatorių pastočių.
„Kiekvienais metais pradėsime dešimtis naujų projektų, vidutiniškai po 20 projektų per metus. Juos pridėjus prie tuo metu jau vykdomų darbų, iš viso kasmet valdysime nuo 50 iki 80 statybos arba rekonstrukcijos projektų“, – vardija R. Masiulis.
Investicijos infrastruktūrai gerinti – 2,3 mlrd. eurų
Dešimties metų plano projektams įgyvendinti, skaičiuojama, prireiks apie 2,3 mlrd. eurų investicijų. Didžiausia suma – 1 mlrd. 188 mln. eurų – bus skiriama tinklo atstatymo darbams, beveik 415 mln. eurų – strateginiams šalies projektams, maždaug 324 mln. eurų – naujos statybos darbams, 280 mln. eurų – kapitaliniams remontams (technologinių apsaugų ir valdymo įrenginių, oro linijų atramų, pavienių įrenginių keitimui, avariniam rezervui) bei apie 55 mln. eurų fizinės ir informacinės saugos, IT ir inovacijų projektams.
R. Masiulio teigimu, planuojamos investicijos siunčia svarbią žinią visiems „Litgrid“ partneriams. „Per artimiausią dešimtmetį mūsų įgyvendinamų projektų apimtys didės kartais. Todėl norime atkreipti projektavimo, elektros įrenginių gamybos, įrenginių tiekimo, statybos-montavimo darbų ir kitas paslaugas teikiančių įmonių dėmesį – bus darbų ir užsakymų, tad verta ruoštis, stiprinti komandas, kad galėtume bendradarbiauti ir sklandžiai paruošti elektros perdavimo tinklą būsimiems Lietuvos vartojimo pokyčiams ir rinkų integracijai. Taip pat norime atkreipti jaunų žmonių, kurie svarsto, kokias specialybes rinktis, dėmesį – energetikoje šiuo metu vyksta didžiulė transformacija ir jai įgyvendinti reikės žymiai daugiau specialistų. Elektros inžinerijos, atsinaujinančios energetikos ir elektros energetikos studijų kryptys yra kaip niekad paklausios, o ateityje laukiantys darbai – įdomūs ir dinamiški, pvz., jūrinių vėjų parkų integravimas į elektros perdavimo tinklą, jų pritaikymas naujiems Lietuvos poreikiams, elektros sistemos valdymas dirbant bendrame elektros tinkle su Vakarų partneriais“, – teigia „Litgrid“ vadovas.
Visą dešimties metų tinklų plėtros planą galite rasti čia.
