Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką "Sutinku" arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
PRIVATUMO POLITIKA SUTINKU

Naujienos

2021-03-01

Atšilus orams elektra atpigo trečdaliu, kainos – mažiausios šiais metais

Nuo metų pradžios vyraujančias aukštas elektros kainas sumažino išaugusi vietinė vėjo generacija ir dėl atšilusių orų beveik sumažėjęs elektros suvartojimas Lietuvoje. Vėjo gamyba Lietuvoje sudarė 41% šalies gamybos.
 
Vasario 22–28 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje krito 33 % iki 42,1 Eur / MWh. Toks pat kainų kritimas buvo Estijoje ir Latvijoje, kur savaitės kaina siekė 42,0 Eur / MWh.
 
„Visame regione sumažėjus paklausai ir išaugus vėjo gamybai mažiau elektros gamino šiluminės elektrinės: visose Baltijos šalyse jų gamyba sumažėjo beveik trečdaliu. Lietuvoje šiluminės elektrinės gamino net 60 % mažiau nei savaitę prieš tai. Daugiausiai elektros Lietuvoje buvo pagaminta vėjo ir hidroelektrinėse - atitinkamai 41 % ir 21 %. Nors bendras importo srautas Lietuvoje išliko stabilus, buvo žymus srautų persiskirstymas, kai importo srautai per „Litpol Link“ ir „NordBalt“ sumažėjo atitinkamai 26 % ir 94 %, o per Latviją išaugo dviem trečdaliais. Tokį didelį importo augimą lėmė išaugę srautai iš šiaurės, nes Suomijoje elektros kainos buvo mažesnės nei Baltijos šalyse“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 % ir siekė 259 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje smuko 12 %, o vietos elektrinės užtikrino 30 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 79 GWh elektros energijos.
 
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 18 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 41 %, hidroelektrinės – 22 %, kitos elektrinės – 20 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę sumažėjo 23 %, gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 93 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 60 %, o kitų elektrinių gamyba augo 1 %.
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 69 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išliko stabilus. 19 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 34 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 46 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 83 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 99 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 1 %.
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 59 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 2 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 71 %, o Švedijos kryptimi – 0 %.
 
 
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
 
Į viršų