Naujienos

2022-10-03

Vėjo elektrinių gamyba per savaitę išaugo 40 proc., elektros kainos išliko stabilios

Praėjusią savaitę didmeninės elektros energijos rinkos kainos išliko nepakitusios, palyginti su savaite prieš tai. Net ir po sprogimų nutrūkęs tiekimas dujotiekiu „Nord Stream 1“ didesnių pokyčių nei dujų, nei elektros rinkose nesukėlė. Per savaitę Baltijos šalyse elektros suvartojimas išliko panašus, o Lietuvoje vėjo gamyba išaugo maždaug 40 procentų.
 
Rugsėjo 26–spalio 2 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 1 proc. nuo 343 iki 347 Eur / MWh. Elektros kaina Latvijoje siekė 345 Eur / MWh, o Estijoje ji buvo mažiausia Baltijos šalyse ir siekė 242 Eur / MWh. 
 
„Praėjusią savaitę Lietuvoje didmeninė elektros kaina vėl išliko tame pačiame lygyje – apie 350 Eur / MWh, kuriame laikosi nuo rugsėjo vidurio. Didžiausias įvykis Europos energetikos rinkoje – „Nord Stream 1“ uždarymas po sprogimų – nepadarė didesnės įtakos dujų ir elektros kainoms. Šis šokas nebuvo reikšmingas, nes dujų tiekimas į Europą iš Rusijos ir taip buvo sumažėjęs, o saugyklos Vakaruose – pakankamai užpildytos. Kainų neigiamai nepaveikė ir tai, kad Latvijoje visą savaitę neveikė šiluminės elektrinės. Įprastai bent puse savo poreikio patys pasigaminantys latviai praėjusią savaitę vietine gamyba užsitikrino vos 19 proc. reikalingos elektros energijos. Vėsesni orai Baltijos šalyse elektros energijos suvartojimui įtakos kol kas nedaro, jis išliko panašus kaip rugsėjo viduryje. Dėl rudeniškų orų saulės jėgainių gamyba toliau mažėja – praėjusią savaitę susitraukė maždaug 1 GWh, tačiau vien vėjo jėgainės šią savaitę pagamino 4,6 GWh daugiau“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius. 
 
Elektros suvartojimas Lietuvoje dvi savaites išlieka panašus ir siekia apie 203 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 29 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 10 proc. daugiau elektros energijos – 59 GWh, kai savaitę prieš tai šis skaičius siekė 54 GWh. 
 
Lietuvoje praėjusią savaitę vėjo generacija padidėjo apie 40 proc., nuo 12,2 GWh iki 16,8 GWh. Taip pat 13 proc. augo hidroelektrinių gamyba (nuo 9,6 GWh iki 10,8 GWh), o šiluminių elektrinių generacija augo 7 proc. (nuo 20,6 GWh iki 22 GWh). Saulės jėgainių gamyba sumažėjo 20 proc. (nuo 5,8 GWh iki 4,6 GWh). 
 
Šiluminės elektrinės pagamino 37 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 8 proc., vėjo jėgainės – 28 proc., hidroelektrinės – 18 proc., o kitos elektrinės – 9 proc. 
 
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 72 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 5 proc., nuo 192 GWh iki 182 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 58 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 32 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, o 10 proc. iš Lenkijos. 
 
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 25 proc., nuo 34 GWh iki 26 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 88 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, o likę 12 proc. į Latviją. 
 
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 28 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi bei 100 proc. Lietuvos kryptimi.