2025-10-06
„Litgrid“ kartu su Lietuvos kariuomene išbandė apsauginius blokus, skirtus tinklo įrenginių saugumui užtikrinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Lietuvos kariuomene Gaižiūnų poligone išbandė apsauginius blokus, kurie užtikrins perdavimo tinklo įrenginių apsaugą. Tai viena iš „Litgrid“ įgyvendinamų kritinės elektros energetikos infrastruktūros atsparumo priemonių. Baltijos šalims vasarį sėkmingai prisijungus prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos, siekiama užtikrinti elektros perdavimo sistemos patikimumą ir atsparumą hibridinėms grėsmėms.
Energetikos ministerija kartu su energetikos įmonėmis įgyvendina Strateginę ir svarbią reikšmę turinčių energetikos infrastruktūros objektų fizinės apsaugos sistemos plėtros programą. Šios programos priemonės yra skirtos energetikos infrastruktūros objektų fizinės apsaugos stiprinimui ir energetikos veiklos tęstinumo užtikrinimui.
„Tai viena pirmųjų kritinės energetikos infrastruktūros fizinio atsparumo priemonių, kuri bus realiai įgyvendinta jau šiais metais. Mūsų tikslas – būti pasiruošusiems šiandien ir tai atspindi mūsų nacionalinius bei regioninius interesus. Tikiu, kad tokios apsaugos priemonės ateityje galės būti taikomos ir kitose šalyse,”– sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Gaižiūnų poligone išbandytos strategiškai svarbios energetikos infrastruktūros fizinės apsaugos priemonės rodo kryptingą kariuomenės ir energetikos sektoriaus bendradarbiavimą. Strategiškai svarbią reikšmę turinčios energetikos infrastruktūros atsparumo stiprinimas ir Lietuvos gynybos klausimai yra neatsiejami vienas nuo kito, o diegiamos saugumo priemonės turi tarpusavyje koreliuoti bei sudaryti bendrą gynybos priemonių visumą,“ – sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
„Vadinamieji „lego blokai“ – tai lengvai instaliuojami betoniniai blokai, kurie leis efektyviai apsaugoti pagrindinius įrenginius elektros perdavimo tinklo pastotėse. Įvertinę bandymuose gautus rezultatus toliau tobulinsime mūsų parinktus apsaugos sprendimus. Elektros sistemos atsparumą stiprinti ėmėmės prieš keletą metų, įvertinę infrastruktūros objektų pažeidimo atvejus regione. Sprendimai, kuriuos įgyvendiname, yra parengti perimant pamokas iš Ukrainos, kurios energetikos sektorių nuolat remiame ir palaikome. Reikšminga dalis priemonių nėra viešinamos dėl saugumo priežasčių“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Testavimo metu vertinamas konstrukcijų atsparumas sprogimų poveikiui: nustatomas pažeidimo plotas ir gylis, analizuojama, kokią žalą gali patirti už apsauginių konstrukcijų esantys kritiniai objektai. Apsauginės konstrukcijos vertinamos kaip apsaugos nuo hibridinių bei konvencinių grėsmių priemonė. Testavimo metu išbandytos net kelios skirtingos betoninės surenkamosios konstrukcijos, o bandymams naudota tiek standartinė amunicija, tiek improvizuoti užtaisai, kuriuos gali pristatyti smulkieji dronai“, – sako Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kapitonas Mantautas Šutas.
Apsauginių blokų atsparumas ir galimi sprendiniai buvo vertinami ir tobulinami kartu su VILNIUS TECH Statybos fakulteto mokslininkų komanda.
„Litgrid“ įgyvendinama energetikos infrastruktūros atsparumo programa apima kritinių įrenginių fizinės apsaugos stiprinimą, perdavimo tinklo įrenginių avarinio ir krizinio rezervo formavimą, elektroninių saugos priemonių diegimą, bepiločių orlaivių aptikimo ir neutralizavimo sistemų diegimą, perimetrų apsaugos stiprinimą, pasirengimą veikti kritiniu režimu.
Iš viso atsparumo programoje vykdomi 13 projektų, ją sudaro daugiau nei 150 priemonių, diegiamų atskiruose perdavimo tinklo objektuose. Programa nuolat peržiūrima, atsižvelgiant į grėsmių vertinimą ir naujus technologinius sprendimus.
Šių metų vasario 8 dieną Baltijos šalys atsijungė nuo Rusijos valdomos IPS / UPS elektros sistemos, o vasario 9 dieną sėkmingai sujungė savo elektros sistemas su kontinentinės Europos sinchronine zona. Sinchronizacija su kontinentine Europa sudaro sąlygas Baltijos šalims valdyti savo elektros sistemas glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis kontinentinės Europos šalimis, užtikrinant stabilų ir patikimą dažnio reguliavimą, taip sustiprinant energetinę nepriklausomybę ir padidinant energetinį saugumą visame regione. Baltijos šalys prisijungė prie kontinentinės Europos tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
