2020-10-15
Baltijos šalių operatoriai ruošiasi prisijungimui prie bendros Europos balansavimo energijos rinkos
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai parengė naujas Baltijos balansavimo energijos rinkos taisykles, kuriose numatytas veikimas bendroje Europos balansavimo platformoje MARI. Prisijungimas prie šios platformos, numatomas 2023–2024 m., padidins sistemos patikimumą, operatorių ir rinkos dalyvių veiklos efektyvumą bei sukurs galimybes integruoti daugiau elektros gamybos iš atsinaujinančių išteklių.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos operatorių „Litgrid“, „Augstprieguma tīkls“ ir „Elering“ parengtos taisyklės praėjusią savaitę pateiktos viešai konsultacijai, per kurią elektros rinkos dalyviai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pateiki savo pastabas. Konsultacija vyks iki lapkričio 7 d.
„Jau daugiau nei dvejus metus veikia bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka, joje Baltijos šalių elektrinėms suteikiama galimybė teikti pasiūlymus panaudojant laisvas galias balansavimui. Didelis pasiekimas yra tai, kad Baltijos šalių balansavimo energijos rinkoje dalyvauja, galias teikia ir Šiaurės šalių operatoriai. Bendra Europos platforma išplės galimybes bei geografinę aprėptį rinkos dalyviams dalyvaujant jau nebe Baltijos, bet visos Europos balansavimo energijos rinkos mechanizme. Tikimės padidėjusio balansavimo rinkos likvidumo, konkurencingesnės balansavimo ir disbalanso elektros energijos kainos, efektyvaus Europos tarpsisteminių linijų pralaidumo panaudojimo, teigiamos įtakos sistemos patikimumui. Be viso to, bendra balansavimo rinka sudarys platesnes galimybes integruoti atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvos elektros sistemoje, nes netolygiai šių šaltinių generacijai subalansuoti bus galima pasitelkti balansavimo galias iš visos Europos“, – teigia Giedrius Radvila, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas.
Pasak jo, labai svarbu pažymėti, kad prisijungimas prie bendrų Europos rinkos platformų ir dalyvavimas bendruose sistemos valdymo ir rinkos mechanizmuose yra būtina sąlyga Baltijos šalimų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais.
Bendra Europos operatorių rankinio aktyvinimo rezervų iniciatyva (angl. Manually Activated Reserves Initiative, MARI) pirmiausia apima balansavimo produktų standartizavimą, aktyvinimo principų suvienodinimą visose Europos šalyse. Būtent šios charakteristikos ir procesai aprašyti naujose Baltijos šalių balansavimo rinkos taisyklėse.
Viešoje konsultacijoje Baltijos šalių operatoriai taip pat laukia rinkos dalyvių nuomonės dėl prisijungimo prie MARI termino – šiuo metu numatomi du scenarijai. Pirmasis – jungtis tuo pačiu metu, kaip ir Lenkija arba Šiaurės šalys, priklausomai nuo to, kuri iš šių rinkų prisijungs pirmiausia. Antrasis – prisijungti kartu su Šiaurės šalimis.
Priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus prisijungimas turėtų įvykti nuo 2023 m. trečiojo ketvirčio iki 2024 m. trečiojo ketvirčio.
Bendros Europos balansavimo rinkos sukūrimas numatytas 2017 m. Europos Komisijos reglamente, kuriuo nustatytos elektros balansavimo gairės. 2018 m. Europos elektros perdavimo sistemų operatoriai pradėjo MARI iniciatyvą, kurioje šiuo metu dalyvauja 28 perdavimo sistemų operatoriai, tarp jų ir „Litgrid“.
Bendra Baltijos šalių balansavimo energijos rinka veikia nuo 2018 m. sausio 1 d. „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ bendrai organizuoja prekybą balansavimo energija Baltijos šalyse pagal bendras Baltijos balansavimo taisykles. Bendras balansavimo energijos apskaitos modelis ir disbalanso apskaitos taisyklės leidžia užtikrinti Baltijos PSO finansinį neutralumą bei paskatas rinkos dalyviams užsitikrinti balansą.
„Įgyvendindami Europos Komisijos reglamentų nuostatas siekiame ne tik sudaryti geriausias rinkos sąlygas rinkos dalyviams – elektrinėms, telkėjams, tiekėjams bei operatoriams – veikti konkurencinėje aplinkoje, bet ir maksimaliai efektyviai išnaudoti tinklų infrastruktūrą, skatinti energijos mainus Europoje panaudojant rinkos principais grįstus mechanizmus“, – sako G. Radvila.
