2025-02-10
Praėjusią savaitę grįžusi žiema augino elektros suvartojimą Lietuvoje
Sėkmingai įvykusi Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais įtakos elektros kainoms neturėjo. Į Baltijos jūros regioną grįžo žiemiški orai, didėjo elektros suvartojimas, vėjo elektrinės gamino nedaug, todėl vidutinė elektros kaina augo visame regione.
Vasario 3–9 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 24 proc. nuo 101 Eur / MWh iki 125 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, o Estijoje – 126 Eur / MWh.
„Praėjusi savaitė buvo ypatinga Lietuvos ir visų Baltijos šalių energetikos istorijoje – savaitgalį sėkmingai atsijungėme nuo Rusijos kontroliuojamos IPS / UPS sistemos ir sinchronizavomės su Vakarų Europa. Dėl to elektros rinka savaitgalį veikė neįprastai. Dauguma elektrinių Baltijos šalyse užtikrino saugų sistemos darbą Baltijos šalims veikiant salos rėžimu ir vykdė testus. Todėl jos į rinką teikė kainos neformuojančius pasiūlymus ir sinchronizacija elektros kainoms įtakos neturėjo. Tačiau šiomis savaitėmis Baltijos jūros regione vyrauja aukšto slėgio frontas – fiksuojamos žemos temperatūros – dėl to auga elektros vartojimas. Taip pat visame regione nedaug generuoja vėjo elektrinės, todėl elektros kainos augo ne tik Baltijos šalyse, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje bei Šiaurės šalyse“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Pasak jos, svarbiausi su sinchronizacija susiję pokyčiai elektros rinkoje yra praėjusią savaitę Baltijos šalyse pradėjusi veikti nauja balansavimo pajėgumų rinka ir komercinės prekybos ribojimai su Švedija ir Lenkija, kurie bus taikomi artimiausiomis savaitėmis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. nuo 244 GWh iki 258 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino du trečdalius elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 169 GWh elektros energijos, tai yra 13 proc. mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 196 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės. Jų gamyba išaugo 35 proc. nuo 59 GWh iki 80 GWh. Vėjo jėgainių gamyba mažėjo 42 proc. nuo 96 GWh iki 56 GWh. Hidroelektrinių generacija mažėjo 40 proc. nuo 19 GWh iki 12 GWh. Kitos elektrinės pagamino 22 GWh. Praėjusią savaitę šiluminės elektrinės gamino 47 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, vėjo jėgainės generavo 33 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 13 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 39 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 18 proc. nuo 111 GWh iki 130 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 68 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 21 proc., o likę 10 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 39 proc. nuo 38 GWh iki 24 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 23 proc. į Latviją, o likę 6 proc. į Švediją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 41 proc. Lenkijos kryptimi ir 22 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 90 proc. Lietuvos kryptimi.
