2021-02-15
Elektros kainos pasiekė penkerių metų aukštumas
Toliau laikantis itin žemai temperatūrai elektros suvartojimas praėjusią savaitę buvo didžiausias per visą istoriją. Elektros paklausa išliko didelė visame regione, o didmeninės rinkos kainos buvo didžiausios nuo 2015 metų.
Vasario 8–14 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje augo 11 % iki 69,5 Eur / MWh. Augimas fiksuojamas trečią savaitę iš eilės. Tokios pat kainos buvo ir Estijoje bei Latvijoje, kur savaitės kaina augo 12 %.
„Žvelgiant iš istorinės perspektyvos aukštesnė savaitės kaina buvo fiksuota tik 2015 metais, kai Lietuva dar neturėjo tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija. Atsiradus galimybei tiesiogiai importuoti elektrą iš Švedijos per „NordBalt“, kainos drastiškai sumažėjo. Tiesa, Skandinavijos rinkoje didelę įtaką elektros kainai lemia hidroelektrinių gamyba, kurių pasiūla labai priklauso nuo sezoniškumo ir klimato sąlygų. Šiuo metu vandens resursų lygis išlieka aukštas, tačiau mažėja itin sparčiai dėl šalčių, kurie lemia itin didelę elektros paklausą visame regione. Esant tokiam dideliam elektros poreikiui, ypač piko metu, neįprastai išaugusį suvartojimą padengia brangesnės elektrinės, todėl tuo metu, kai elektros vartojama daugiausiai, jau antrą savaitę matome valandines kainas, viršijančias 200 Eur / MWh“, – komentuoja Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 7 % ir siekė 290 GWh, didžiausio lygio nuo Nepriklausomybės atgavimo. Elektros gamyba Lietuvoje augo 46 %, o vietos elektrinės užtikrino 41 % šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagaminta 120 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 44 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 27 %, hidroelektrinės – 16 %, kitos elektrinės – 13 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę išaugo 5 %, gamyba vėjo jėgainėse augo 107 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 55 %, o kitų elektrinių gamyba augo 10 %.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 % mūsų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 8 %. 15 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 36 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 41 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 8 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 27 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 63 % Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 28 %, o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 10 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 12 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 20 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 63 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid" savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei generacijos pokytis. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.