Pagrindinės datos
Baltijos šalių sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais planuojama įgyvendinti 2025 m., tačiau nuo pirmųjų žingsnių praėjo jau daugiau nei dešimtmetis. Pateikame visus pagrindinius įvykius nuo 2007 m. iki dabar.
2007 m.
Baltijos šalių premjerai patvirtino strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti kontinentinės Europos tinklų (tuo metu – UCTE) dalimi.
2012 m.
Lietuvos Respublikos Seime priimtas įstatymas, kuriuo įtvirtinamas Lietuvos elektros sistemos integracijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas. Tais pačiais metais LR Vyriausybė nutarimu įgaliojo „Litgrid“ įgyvendinti Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais veiksmus.
2013 m.
Atlikta Baltijos elektros perdavimo sistemų operatorių ir Švedijos konsultacijų bendrovės „Gothia Power AB“ Baltijos valstybių integracijos į Europos Sąjungos vidaus elektros energijos rinką iki 2020 m. galimybių studija.
2014 m.
Baltijos šalių ir kontinentinės Europos tinklų elektros sistemų sujungimo sinchroniniam darbui projektas įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą.
2015 m.
Europos Vadovų Taryba įvardijo visų Europos Energetinės Sąjungos dimensijų svarbą užtikrinant energetinį saugumą. Pavasarį atlikta studija „Didelės galios generuojančio šaltinio integravimo į Baltijos elektros energetikos sistemą dirbant sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais techninių sąlygų ir kaštų identifikavimo tyrimas“. Jos tikslas – išanalizuoti naujos AE darbą Baltijos šalių elektros energetikos sistemoje ir pateikti galimus techninius sprendinius naujos elektrinės prijungimui prie perdavimo tinklo atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius techninius standartus.
2017 m.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (angl. Joint research center), bendradarbiaudamas su Baltijos jūros regiono šalių atstovais BEMIP (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan) formate atliko Baltijos šalių sinchronizacijos scenarijų analizės studiją.
2018 m.
- Birželio mėnesį pasiektas politinis susitarimas (angl. Political Roadmap) dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino. Rugsėjį BEMIP patvirtino sinchronizacijos scenarijų: sinchroninis susijungimas vyks per esamą dvigrandę 400 kV AC liniją „LitPol Link“ bei naują jūrinę HVDC jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos.
- Rugsėjo 19 d. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai kreipėsi į Lenkijos perdavimo sistemos operatorių PSE dėl prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų. Rugsėjo 21 d. PSE, kaip palaikančioji šalis, kreipėsi į ENTSO-E RGCE (angl. Regional Group Continental Europe) dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų prijungimo prie Kontinentinės Europos tinklų. Taip prasidėjo formali kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.
- Spalio mėnesį pateikta paraiška pirmojo darbų etapo ES finansavimui pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF) programą. Lapkritį ENTSO-E suformuota tikslinė prijungimo darbo grupė, į kurią įeina palaikančiosios šalies Lenkijos bei Baltijos perdavimo sistemos operatoriai.
2019 m.
- Sausį Europos Komisija paskyrė didžiausią galimą finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais projektams iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF). ES lėšomis finansuojama 75 proc. pirmojo etapo sinchronizacijos projektų vertės.
- Gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, kurias įgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.
- Birželio 20 d. Briuselyje pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo. Juo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos. Politinį susitarimą Europos Vadovų Tarybos metu pasirašė Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris, Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos Ministras Pirmininkas Jüri Ratas, Latvijos Ministras Pirmininkas Krišjānis Kariņšas ir Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Rugpjūtį Lietuvos Vyriausybė patvirtino 14 sinchronizacijos projektų sąrašą ir suteikė jiems ypatingos valstybinės svarbos statusą. Lapkritį baigtas pirmasis iš šių projektų – 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas.
2020 m.
- Birželį įgyvendintas antrasis iš Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba.
- Spalį Europos Komisija priėmė sprendimą skirti rekordinį finansavimą – 720 mln. eurų – antrajam sinchronizacijos etapui. Kaip ir pirmajame etape, šio etapo projektai finansuojami 75 proc. intensyvumu.
Gruodį baigtas įgyvendinti trečiasis iš Vyriausybės patvirtintų sinchronizacijos projektų – 330 kV elektros perdavimo linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija.
2021 m.
Sausio mėn. jungčiai su Lenkija „Harmony Link“ Lietuvos teritorijoje parinkta trasa jūroje ir sausumoje bei įsigyta teritorija Darbėnų pastotei statyti.
Kovo 30 d. Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė paslaugų teikimo sutartį su kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumu dėl 5 tyrimų, kurių tikslas – pateikti rekomendacijas kaip užtikrinti saugų ir stabilų Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuo 2025 m.
Gegužės mėn. „Litgrid“ ir PSE akcininkai patvirtino investicijas į jūrinę jungtį „Harmony Link“, kuri suteiks galimybę po sinchronizacijos išplėsti prekybą elektra su Lenkija.
Lapkričio mėn. baigtas vienas iš svarbiausių sinchronizacijos projektų – „LitPol Link“ jungties išplėtimas. Įgyvendinus projektą, Lietuva jau turi sinchroninę jungtį su Lenkija.
Gruodžio 4 d. „Litgrid“ kartu su PSE atliko avarinės pagalbos iš Lenkijos per sinchroninę jungtį bandymą, kuris parodė, kad esant būtinybei Lietuva jau galėtų prisijungti prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos.
Gruodžio mėn. baigtas vienas iš sinchronizacijos projektų – Šiaurės Rytų Lietuvos tinklo optimizavimas, kurio metu atnaujinta Ignalinos ir Utenos pastočių įranga, demontuota viena tarpsisteminė linija su Baltarusija ir į Elektrėnus iš Ignalinos perkeltas vienintelis Lietuvoje valdomas šuntinis reaktorius.
Gruodžio mėn. pabaigoje pasirašyta sutartis su viešajį pirkimą laimėjusia Vokietijos kapitalo bendrove „Siemens“ dėl sinchroninių kompensatorių gamybos ir įrengimo. 3 sinchroniniai kompensatoriai, užtikrinantys tinklo stabilumą, bus įrengti Alytaus, Telšių ir Neries transformatorių pastotėse.
2022 m.
Sausio mėn. „Litgrid“ pasirašė sutartį su Italijos bendrove „CESI S.p.A.“, kuri teiks inžinerines konsultacijas įgyvendinant sinchroninių kompensatorių projektą ir padės užtikrinti sklandžias šių įrenginių statybas Lietuvoje.
Sausio mėn. pradėta izoliuoto darbo bandymo studiją, kuri skirta pasiruošti rugsėjį planuojamam unikaliam bandymui, kai visa Lietuvos elektros sistema bus pirmą kartą laikinai atjungta nuo IPS / UPS sinchroninės zonos ir dirbs salos režimu. Studijai įgyvendinti pasitelktas rangovas – Turkijos „EPRA Elektrik Enerji“.
Sausio 26 d. Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo koordinacinis komitetas aukščiausiais balais įvertino bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių paraišką ir atvėrė kelią didžiausiai galimai 170 mln. eurų paramai gauti. Šios lėšos užtikrina tolesnį sklandų svarbiausių infrastruktūros projektų įgyvendinimą.
Vasario mėn. pradėjome įgyvendinti dviejų sinchronizacijos projektų – 330 kV linijų Darbėnai-Bitėnai ir Kruonio HAE-Bitėnai statybos rangos darbus. Darbų metu rekonstruojama linija Jurbarkas-Bitėnai, keičiant vienos grandies 330 kV oro liniją į dvi grandis, ir Klaipėda-Grobinė 330 kV linijos atkarpa nuo Klaipėdos-Kretingos rajonų ribos iki būsimos transformatorių pastotės Darbėnuose. Šioje atkarpoje viengrandė linija bus keičiama į dvi grandis.
Liepos mėn. pasirašėme sutartį automatinio generavimo valdymo (AGV) sistemos programinės įrangos įsigijimo sutartį su JAV bendrove „GE Energy Management Services, LLC“.
Rugpjūčio mėn. su Čekijos bendrovė „Unicorn“ pasirašėme sutartį dėl naujos energijos balanso ir papildomų paslaugų valdymo sistemos įdiegimo.
Rugsėjo mėn. užbaigėme paskutinius teritorijų planavimo darbus ir visus sausumoje vykdomų statybos projektų viešuosius pirkimus.
Spalio mėn. baigėme Alytaus transformatorių pastotės rekonstrukciją, reikalingą prijungti Alytaus sinchroninį kompensatorių.
Lapkričio mėn. Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai įgyvendino pusantrų metų vykdytus tyrimus, kurių išvados pateikia reikiamus atsakymus apie tai, kaip bus valdoma Baltijos šalių elektros sistema ją prijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos.
Gruodžio mėn. baigėme Telšių tranformatorių pastotės rekonstrukciją, reikalingą prijungti Telšių sinchroninį kompensatorių.
2023 m.
Vasario mėn. pradėjome rekonstruoti Vakarų Lietuvoje esančios 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės skirstyklą.
Kovo mėn. gavę leidimą, Telšių transformatorių pastotėje pradėjome specialaus sinchroniniam kompensatoriui skirto pastato statybas. Taip pat kartu su Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemos operatorėmis paskelbėme viešąjį konkursą dažnio stabilumo vertinimo sistemai (angl. Frequency Stability Assessment System, FSAS) įdiegti.
