2025-10-06
Atvėsus orams Lietuvoje didėjo elektros suvartojimas, nežymiai augo elektros kaina
Vėsūs ir apniukę orai praėjusią savaitę Lietuvoje lėmė didesnį elektros vartojimą, daugiausiai gamino vėjo elektrinės, o vėjuotą savaitgalį elektros kaina krito iki 11 Eur / MWh. Nuo spalio 1 d. prekyba kitos paros biržoje vyksta 15 minučių intervalais. Šis pokytis suteikia daugiau galimybių rinkos dalyviams ir geriau atspindi rinkos signalus.
Rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 6 proc. nuo 80 Eur / MWh iki 85 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 76 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę kitos paros elektros rinka pradėjo veikti 15 minučių intervalais. Tai suteikia daugiau galimybių rinkos dalyviams, tiek valdantiems atsinaujinančių išteklių įrenginius, tiek tiems, kurie gali lanksčiai gaminti ar vartoti elektros energiją. Pirminė pokyčio analizė rodo, kad įprastos tendencijos nepakito – sparčiai augęs vartojimas dėl vėsesnių orų lėmė šiek tiek aukštesnes elektros kainas. Vis tik vėjuotą savaitgalį elektros kainos krito vidutiniškai iki 11 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 8 proc. nuo 208 GWh iki 224 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 65 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 146 GWh elektros energijos – 9 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 134 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 58 proc. nuo 39 GWh iki 61 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba mažėjo 23 proc. nuo 41 GWh iki 32 GWh. Saulės jėgainių generacija mažėjo 12 proc. nuo 33 GWh iki 29 GWh. Hidroelektrinės pagamino 14 GWh, o kitos elektrinės gamino 10 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 42 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 22 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 7 procentų.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 38 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 8 proc. nuo 110 GWh iki 119 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 80 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 6 proc. iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 28 proc. nuo 25 GWh iki 31 GWh. 53 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 46 proc. į Latviją, o likę 2 proc. į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 57 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 81 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
