2023-11-06
Elektros kaina Lietuvoje šventinę savaitę mažėjo 56 procentais
Europoje pilnai užpildžius daugumą gamtinių dujų saugyklų ir pastarąją savaitę atšilus orams sumažėjo gamtinių dujų paklausa ir jų kaina. Dėl to visame regione mažėjo elektros kaina. Lietuvoje prie to prisidėjo ir reikšmingai augusi vėjo jėgainių generacija.
Spalio 30 – lapkričio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 56 proc. nuo 132 Eur / MWh iki 58 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje.
„Pastarąją savaitę, ypatingai antroje jos pusėje, stebėjome itin didelę vėjo jėgainių generaciją. Vėjo elektrinės per savaitę pagamino net 72 GWh energijos, dėl to reikšmingai mažėjo šiluminių elektrinių gamyba ir augo eksportas į kaimynines Lenkiją bei Latviją. Taip pat sumažėjo ir elektros paklausa, atšilę orai ir dvi nedarbo dienos savaitės viduryje lėmė, kad suvartojome net 9 proc. mažiau nei savaitę prieš tai. Iš dalies šios priežastys lėmė, kad elektros kaina Lietuvoje sumažėjo daugiau nei perpus. Tačiau svarbiausia mažėjančių kainų priežastis yra visoje Europoje mažėjančios gamtinių dujų kainos. Lapkričio 4-osios duomenimis, gamtinių dujų saugyklos Europos sąjungoje užpildytos iki 99,6 proc. Pilnai užpildžius saugyklas mažėja dujų paklausa, o ją dar labiau mažina pastarosios savaitės šiltesni orai. Dėl to gamtinių dujų kaina Olandijos dujų prekybos aikštelėse, taip pat ir Lietuvoje nukrito nuo 50 Eur / MWh iki maždaug 40 Eur / MWh“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento vadovas Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 9 proc. nuo 235 GWh iki 214 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 54 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 115 GWh elektros energijos – 6 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 108 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės - jų gamyba augo dvigubai nuo 34 GWh iki 73 GWh. Taip pat 22 proc. išaugo hidroelektrinių gamyba – nuo 10 GWh iki 12 GWh. Saulės elektrinės generavo panašiai, kaip ir prieš savaitę - apie 5 GWh. O šiluminės elektrinės gamino net 70 proc. mažiau nei praeitą savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 54 GWh iki 16 GWh. Per savaitę vėjo elektrinės pagamino 63 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 14 proc., hidroelektrinės – 10 proc., saulės elektrinės – 4 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 9 proc. nuo 141 GWh iki 154 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 74 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. – iš Lenkijos ir likę 12 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 10 kartų nuo 4 GWh iki 43 GWh. 59 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 41 proc. į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 43 proc. Lenkijos kryptimi ir 26 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 96 proc. Lietuvos kryptimi.
