Naujienos

2022-03-15

„Litgrid“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo

Bendra „Rail Baltica“ Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ kartu su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo. Šalys šia sutartimi nusistatė pagrindinius tarpusavio bendradarbiavimo principus įgyvendinant projektą.
 
„Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km, iš kurių Lietuvoje – 392 km. Tai didžiausias geležinkelio elektrifikacijos projektas Baltijos šalių istorijoje. Vien eksploatuojant „Rail Baltica“ elektros energijos poreikis Lietuvoje padidės net 2,9 proc. Todėl sklandus bendradarbiavimas su „Litgrid” leis operatyviau bendradarbiauti elektrifikuojant „Rail Baltica“ traukinio liniją ir paruošiant aukštos įtampos perdavimo tinklus tiekti reikiamą elektros energiją“, –– sako Marius Narmontas, „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas.
 
„Elektros energijos poreikis Lietuvoje nuosekliai auga, o artėjanti sparti šalies geležinkelių elektrifikacija šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl ruošdami artimiausio dešimtmečio Lietuvos elektros perdavimo tinklo ir sistemos vystymo planus, juose įtraukiame būsimus infrastruktūros pokyčius, kad mūsų partneriai galėtų efektyviai siekti savo tikslų. Šiuo metu įgyvendiname sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektus, ruošiame perdavimo tinklą atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, stipriname vidinius šalies tinklus, investuojame į transformatorių pastočių atnaujinimą. Visa tai tam, kad užtikrintume patikimą elektros sistemos darbą ir kad Lietuvoje būtų galima įgyvendinti tokius ambicingus elektrifikacijos projektus kaip „Rail Baltica“, – sako Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius.
 
„Rail Baltica“ elektrifikavimo sistema bus projektuojama ir įdiegta kaip viena sistema trijose Baltijos šalyse. Tai taip pat reiškia papildomą kompleksiškumo lygį, atsirandantį dėl valstybinių sienų. „Rail Baltica“ yra trys tarpvalstybinės atkarpos tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Iš viso 870 km ilgio dviejų kelių vėžei reikia daugiau nei 2000 km ilgio kontaktinio tinklo, ~4350 tonų vario kontaktinio tinklo elemento ir ~50000 vnt. atramų.
 
Visiškai elektrifikuota greitaeigio traukinio linija „Rail Baltica” neišmeta CO2 emisijų, o tai neabejotinai prisidės prie klimato kaitos švelninimo. Bendrajame išmetamųjų dujų kiekyje, 2018 m. Europos Komisijos duomenimis, traukiniai išmeta tik 0,4 proc. viso kiekio, o didžiausiąją dalį – net 71,8 proc. – sudaro kelių transportas. Pilnai elektrifikuota, europinius standartus atitinkanti traukinio vėžė, sujungsianti Baltijos valstybes, bus pilnai pajėgi perimti ir kitų transporto priemonių keleivių ir krovinių pervežimą iš, pavyzdžiui, šiuo metu taršiausio esančio kelių transporto.
 
Nutiesus ir paruošus naudojimui ir komercinei veiklai „Rail Baltica“ geležinkelis bus naujas, greitaeigis ir elektrifikuotas. Dviejų kelių standartinė Europinė vėžė (1435 mm) nusidrieks per Pernu-Rygą-Panevėžį-Kauną. „Rail Baltica“ projektas apims ir atkarpą „Kaunas-Vilnius” sudarant galimybę sostinei pasiekti Kauną ar Panevėžį, o taip pat ir Varšuvą, kadangi Lenkija modernizuoja geležinkelio liniją nuo Varšuvos iki Lietuvos.