2023-06-26
Elektros vartojimą veikė karšti orai ir Joninės, kaina sumažėjo 4 procentais
Praėjusios savaitės pradžioje dėl karštų orų augo elektros suvartojimas, tačiau šventinį savaitgalį jis sumažėjo ir bendrai, palyginti su praėjusia savaite, išliko nepakitęs. Trečiadienį pirmą kartą šiemet buvo ribojama jungtis su Skandinavija dėl aukštos oro temperatūros.
Birželio 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. nuo 111 Eur / MWh iki 107 Eur / MWh. Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina mažėjo 16 proc. iki 88 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje darbo dienomis sparčiai augo elektros suvartojimas dėl augančios oro temperatūros. Šiltesni orai lemia didesnį poreikį vėsintis, tai geriausiai pastebėjome trečiadienį, kai oro temperatūra Lietuvoje siekė net 28°C. Tą dieną suvartojimas išaugo net 8 proc. palyginti su praėjusiu trečiadieniu. Vis dėlto Joninių savaitgalį elektros suvartota mažiau – šeštadienį vartojimas krito 8 proc. – ir bendrai, palyginti su savaite prieš tai, savaitinis elektros vartojimas liko nepakitęs. Aukšta temperatūra darė įtaką ir perdavimo tinklui. Tą patį trečiadienį dėl aukštos temperatūros buvo ribojamas „NordBalt“ jungties pralaidumas. Kad jungtis neperkaistų per pietus maksimalus importas iš Skandinavijos buvo sumažintas nuo 700 MW iki 650 MW. Tokie ribojimai ateinančiai mėnesiais turėtų pati dažnesni. Dėl šių priežasčių Baltijos šalyse toliau didelius kiekius elektros energijos generuoja šiluminės elektrinės“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 206 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 87 GWh elektros energijos – 4 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų generacija mažėjo 4 proc. iki 24 GWh. Saulės elektrinės gamino 19 proc. daugiau, per savaitę jų generacija siekė 24 GWh. Vėjo jėgainės gamino 14 proc. mažiau – 14 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 27 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 27 proc., vėjo jėgainės – 16 proc., hidroelektrinės – 15 proc., o kitos elektrinės – 15 proc.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 65 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas augo 3 proc., nuo 163 GWh iki 168 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 30 proc. iš Latvijos, o likę 9 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 16 proc. nuo 30 GWh iki 34 GWh. 7 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, 2 proc. į Švediją, o likę 91 proc. į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be KHAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos planų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. Sistemos duomenis realiu laiku galima stebėti čia.
