Informuojame, kad LITGRID AB turi teisėtą interesą, aptarnavimo kokybės gerinimo tikslu tvarkyti Jūsų asmens duomenis. Jūs turite teisę pareikšti nesutikimą dėl Jūsų asmens duomenų tvarkymo kreipdamiesi į LITGRID AB arba Jus konsultuojantį asmenį.

D.U.K.

Litgrid > D.U.K.

Elektros perdavimo linijų apsaugos zonos

Kur galima pasitikrinti kuriam tinklų operatoriui priklausantys tinklai kerta ar yra įrengti žemės sklype?
Tai galima padaryti Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapyje, kurį rasite čia.
 
Paieškoje suvedę žemės sklypo adresą bei sluoksnių lange pasirinkę „LITGRID elektros tinklai“ pamatysite, ar jūsų žemės sklypą kerta elektros perdavimo tinklai.
 
Kas yra elektros oro linijų apsaugos zona bei koks jos plotis?
Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos.
 
Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą. „Litgrid“ valdomų linijų apsaugos zonos:
1.    110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;
2.    330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų.
 
Norėdami pasitikslinti dėl jūsų žemėje esančių elektros linijų apsaugos zonų susisiekite su „Litgrid“ regionų linijų inžinieriumi, kuris prižiūri elektros linijas jūsų teritorijose. Kontaktai: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809

 
Kokia veikla galima elektros oro linijų apsaugos zonose?
Elektros tinklų apsaugos zonose gavus, „Litgrid“ pritarimą, galima vykdyti šias veiklas:
1. Statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
2. Keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;
3. Rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;
4. Įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
5. Atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;
6. Sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);
7. Mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;
8. Naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;
9. Įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
10. Dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
11. Keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
12. Nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
13. Įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra ne daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.
 
Jei Jums kyla klausimų, maloniai prašome susisiekti su Jūsų regiono atstovais: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
Kokia veikla draudžiama elektros linijų apsaugos zonose?
Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama:
1.  statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;
2.  statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;
3.  statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;
4.  organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;
5.  gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;
6.  laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;
7.  stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;
8.  barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitimo stočių;
9.  naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus atvejį, nurodytą 25 straipsnio 2 dalies 8 punkte;
10. sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti.
 
 
Aktualus teisės aktas: Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo  25 straipsnio 1 dalis
 
Jei kyla klausimų, maloniai prašome susisiekti su atsakingu „Litgrid“  darbuotoju: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
Ar galima statyti statinius elektros linijų apsaugos zonose? Kokius dokumentus turėčiau pateikti?
Taip, galima, išskyrus draudžiamus statinius pagal įstatymą. Norint statyti, griauti, rekonstruoti pastatus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų apsaugos zonose reikia gauti „Litgrid“ sutikimą.
 
Pareiškėjas turi pateikti:
 
- Nustatytos formos prašymą. Prašymą galite rasti čia.
 
- Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą arba nuosavybės pažymėjimo kopiją;
 
- Projektą, kuriame yra statinių ar pastatų išdėstymo planas su nurodytais mažiausiais atstumais nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies iki elektros linijos kraštinio laido bei augmenija. Projektas turi būti parengtas ant ne senesnės kaip 2 metų topografinės geodezinės nuotraukos. Projekto pareiškėjui teikti nereikia tais atvejais, kai statinys elektros perdavimo linijos apsaugos zonoje jau yra pastatytas, tačiau Pareiškėjas neturi „Litgird“ ar iki jos įsteigimo už elektros linijų eksploataciją atsakingo subjekto sutikimo statyti statinį. Šiuo atveju turi būti teikiamas sklypo planas su nurodytais mažiausiais atstumais nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies iki elektros linijos kraštinio laido.
 
 „Litgrid“ leidimų darbams, sutikimų statyti statinius elektros linijų apsaugos zonose išdavimo tvarkos aprašą, galite rasti čia.
 
Draudžiamų statinių sąrašą rasite Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo  25 straipsnio 1 dalyje.
 
Ar galima įrengti saulės elektrinę elektros linijų apsaugos zonoje?
Taip, tačiau jos įrengimo projektas turi būti suderintas atsakingo „Litgrid“ regiono linijų inžinieriaus.
 
Projektas turi būti parengtas pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus.
Ar galima įrengti tvoras/aptvėrimus elektros linijų apsaugos zonose?
Taip, tačiau norint įrengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras reikia gauti „Litgrid“ sutikimą.
 
Kontaktai, kuriais reiktųkreiptis dėl suderinimo: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
 
Ar galima žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonose?
Taip, žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonoje leidžiama. Po linijomis ir jų apsaugos zonose galima sėti ir auginti žolę, javus, dekoratyvinius augalus, daržoves, vaisius.
 
Norint auginti krūmus ar medžius, po elektros linijos laidais ir jos apsaugos zonoje reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. Bet kokie augalai perdavimo linijų apsaugos zonose turi būti ne aukštesni nei keturi metrai.
 
Žemės ūkio veikla po linijomis užsiimantys ūkininkai turi visuomet elgtis apdairiai ir laikytis saugumo taisyklių. Pavojų žmogaus gyvybei ar turtui kelia bet koks saugaus atstumo iki linijos pažeidimas, nes elektros iškrova gali įvykti ir be fizinio kontakto su linija.
 
Norint važiuoti po aukštosios įtampos linijomis su aukštesne nei 4,5 metrai technika, reikia gauti „Litgrid“ leidimą.
 
Laistant laukus reikia atkreipti dėmesį, kad vandens srovės lietųsi saugiu atstumu nuo linijų.
 
Ar galima vykdyti darbus elektros linijų apsaugos zonose?
Norint vykdyti bet kokius darbus elektros linijų apsaugos zonose, kai su naudojamais mechanizmais yra galimybė priartėti arčiau nei 1,5 m prie elektros linijos laido, reikia gauti „Litgrid“ leidimą darbams.
 
Dėl leidimų prašome kreiptis: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
 
Ar žemės savininkai, jos naudotojai gali vykdyti medžių pjovimo darbus oro linijų apsaugos zonose?
Taip, gali. Norint kirsti ar genėti medžius po linijomis arba jų apsaugos zonose reikia kreiptis į „Litgrid“ ir suderinti darbų atlikimo terminus.
 
Be to, kertant medį už oro linijos apsaugos zonos būtina įvertinti, ar virsdamas jis nepasieks oro linijos laidų arba neišvers šalia augančio medžio, kuris galėtų užvirsti ant oro linijos. Esant tokiai tikimybei, šiuos kirtimus būtina suderinti su „Litgrid“.
 
Elektros perdavimo operatorius, siekdamas užtikrinti nepertraukiama elektros energijos tiekimą, pavojingų medžių bei krūmų kirtimą vykdo kas 3 metus.
 
Kur galiu daugiau sužinoti apie tinklo poveikį žmogui?
Detalią informaciją rasite specialiame Žemės savininkams skirtame Litgrid puslapyje:
 
Taip pat galite susisekti su „Litgrid“ regionų vadovu, kuris prižiūri elektros linijas jūsų teritorijose. Kontaktus rasite čia.
 
Ką daryti pamačius ant elektros linijos laidų kabantį medį arba nutrūkusį oro linijos laidą?
Jei pastebėjote kažką neįprasta šalia elektros perdavimo linijų arba jų apsaugos zonose, kaip, nutrūkusius laidus, ant linijos užvirtusį medį, kilusį gaisrą, ant laidų užmestus pašalinius daiktus, prašome kuo skubiau informuoti bendrąjį pagalbos centrą trumpuoju telefono numeriu 112 ir „Litgrid“ bendruoju telefono numeriu +370 707 02 171.
 
Prie nutrūkusio elektros oro linijos laido negalima priartėti arčiau kaip aštuonis metrus. Draudžiama liesti nutrūkusius elektros linijos laidus ar ant jų užvirtusius medžius, nes prisilietus gali atsirasti žmogaus gyvybei mirtinai pavojinga elektros iškrova.
 
Ką daryti, jeigu atrodo, kad elektros linijos laidai yra labai arti žemės?
Jei kyla įtarimų, kad elektros linijos laidai yra per arti žemės, susiekite su „Litgrid“ regionų vadovu, kuris prižiūri elektros linijas jūsų teritorijose. Maloniai prašiome kreiptis  čia.
 

Kilmės garantijos

Kas yra elektros energijos kilmės garantija?
Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:
 
1. Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
2. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį. 
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į RičardąTernovojų, Sistemos valdymo departamento analitiką,  el. paštu [email protected],  tel. +370 620 76957 arba į  Vidą Baranauskienę, Sistemos valdymo departamento inžinierę, tel. +370 686 71869.
 
 
 
Kokie teisės aktai reglamentuoja elektros energijos kilmės garantiją?
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos kilmės garantiją:
 
1. Energetikos įstatymas
2. Elektros energetikos įstatymas
3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
4. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojamų energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas
5. AEI kilmės garantijų taisyklės
6. Elektrinės kuro balanso forma
7. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/28/C
8. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2018/2001
9. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantijų taisyklės
10. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į RičardąTernovojų, Sistemos valdymo departamento analitiką,  el. paštu [email protected],  tel. +370 620 76957 arba į  Vidą Baranauskienę, Sistemos valdymo departamento inžinierę, tel. +370 686 71869.
Kilmės garantijų suteikimas ir registro administravimas
 
Norėdami įgyti kilmės garantijų pažymėjimus, užpildykite parengtas dokumentų formas, kurių pagrindu išduodami kilmės garantijų pažymėjimai, ir siųskite jas atsakingam darbuotojui:
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į RičardąTernovojų, Sistemos valdymo departamento analitiką,  el. paštu [email protected],  tel. +370 620 76957 arba į  Vidą Baranauskienę, Sistemos valdymo departamento inžinierę, tel. +370 686 71869.

Dividendai ir akcijos

Kaip galiu sužinoti kiek akcijų man priklauso „Litgrid“ bendrovėje?
Asmens turimų „Litgrid“ akcijų kiekį galite pasitikrinti susisiekę su  asmeniniu akcijų tvarkytoju (banku arba finansų maklerio įmone, su kuriais akcijų turėtojas yra pasirašęs sutartį). Jei akcijų turėtojas neturi akcijų tvarkytojo, maloniai prašome kreiptis į SEB banką.  Susisiekite su SEB banku Jums patogiu būdu:  https://www.seb.lt/kontaktai
 
Kada vyksta „Litgrid“ akcininkų susirinkimai?
Apie visuotinius „Litgrid“ akcininkų susirinkimus skelbiame Nasdaq OMX Vilnius svetainėje - Nuoroda
Vykstant į visuotinį „Litgrid“ akcininkų susirinkimą akcininkai turi su savimi turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
 
Kokia yra „Litgrid“ akcijų kaina?
„Litgrid“  akcijų kaina yra nuolat kintanti ir ją galite sužinoti Nasdaq OMX Vilnius svetainėje - Nuoroda
 
„Litgrid“  akcijų istorines kainas galite matyti Nasdaq OMX svetainėje - Nuoroda
 
Ką daryti paveldėjus akcijas?
Žmogus, paveldėjęs „Litgrid“ akcijas, turėtų imtis tokių veiksmų:
  1. Kreiptis į notarą ir gauti pažymą, kad asmuo yra teisėtas mirusio asmens turto paveldėtojas.
  2. Pažymą reikia pristatyti savo akcijų tvarkytojui (bankui, ar finansų maklerio įmonei), su kuriuo yra pasirašęs paslaugų teikimo sutartį.
  3. Tuo atveju, jei akcijų turėtojas nėra pasirašęs sutarties su akcijų tvarkytoju, reiktų kreiptis į SEB banką ir užsakyti banko pažymą apie mirusio asmens turėtą turtą banke (akcijas ir/ar pinigines lėšas).
  4. Gavus pažymą, pateikti ją notarui, kuris  pažymos pagrindu parengs turto paveldėjimo dokumentus bei nurodys tolimesnius veiksmus.
 
Kaip galėčiau parduoti turimas „Litgrid“ akcijas?
Dėl akcijų pardavimo bei dalyvavimo akcijų rinkoje galite kreiptis į savo akcijų tvarkytoją (banką arba finansų maklerio įmone su kuriais akcijų turėtojai yra pasirašę sutartį).
Tuo atveju, jei tokio neturite, kreipkitės į SEB banką Jums patogiu būdu:  https://www.seb.lt/kontaktai
 
Kokio dydžio dividendai mokami už vieną „Litgrid“ akciją?
Kiekvienais metais „Litgrid“ išmokamų dividendų dydžiai būna skirtingi.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendai turi būti išmokami per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos.
 
Informacija apie dividendų išmokėjimą ir/ar  visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Nasdaq, akcijų  biržos puslapyje - Nuoroda
 
Kada ir kokiu periodiškumu yra išmokami „Litgrid“ dividendai?
„Litgrid“ dividendai išmokami 1 kartą per metus (įprastai per II-ąjį metų ketvirtį). Tačiau dividendai gali būti ir nemokami, jei visuotinio akcininkų susirinkimo metu būtų priimtas sprendimas neišmokėti dividendų (pvz. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmus sprendimą dividendų sumą investuoti į plėtrą dėl per mažos to laikotarpio pelno dalies).
 
Ką daryti, jei negavau arba vėluoja dividendų išmokėjimas?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl dividendų išmokėjimo turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu:   https://www.seb.lt/kontaktai
 
 
 
 
Kaip pasikeisti dividendų mokėjimo sąskaitą?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl mokėjimo sąskaitos pasikeitimų turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Kur gauti pažymą apie iš bendrovės gautus dividendus ir išskaičiuotą pajamų mokestį?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl išskaičiuoto pajamų mokesčio turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai

Gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklų

Kur ir kiek yra laisvų pralaidumų perdavimo tinkle gamintojų prijungimui?
Laisvi 110 kV tinklo pralaidumai viešai skelbiami „Litgrid“  tinklapyje, nuoroda:
 
 
330 kV tinklo pralaidumai yra pakankami prijungti iki 600 MW galią.
 
Jei norima prijungti galia viršija žemėlapyje nurodytus laisvus pralaidumus, prijungimas galimas tik su elektros perdavimo tinklo plėtra (pvz. rekonstruojant esamą ar pastatant naują elektros perdavimo liniją). Plėtros apimtys kiekvienu atveju nustatomos individualiai.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Ar galima atvirkštinė generacija į perdavimo tinklus iš skirstomojo tinklo?
Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, vertinant laisvus perdavimo tinklų pralaidumus (žemėlapis skelbiamas čia: https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir575/dir28/dir1/16_0.php.), prognozuojamą suvartojimą, prijungtus ir planuojamus prijungti generuojančius pajėgumus. 
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Noriu statyti elektrinę. Ką turiu daryti?
Jeigu Jūsų planuojamos statyti elektrinės galia didesnė kaip 6 MW, turite kreiptis į „Litgrid“ dėl išankstinių prijungimo sąlygų gavimo.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Kaip gamintojui pateikti prašymą išankstinėms prijungimo sąlygoms gauti?
Išankstinėms prijungimo sąlygoms gauti turite:
 
2. Prie prašymo turite pridėti:
 
  •  skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų;
  • situacijos planą.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 
Per kiek dienų parengiamos išankstinės prijungimo sąlygos gamintojui?
Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip pateikti prašymą Ketinimų protokolui sudaryti?
Turėdami galiojančias išankstines prijungimo sąlygas, turite atlikto tokius veiksmus :
 
2. Prie prašymo pridėkite:
 
  • savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad prašyme nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima;
  • Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines (dokumentas pateikiamas, jei planuojama statyti vėjo elektrines;
  • įgaliojimus;
  • kitus dokumentus.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Per kiek dienų parengiamas ketinimų protokolas gamintojui?
Ketinimų protokolas parengiamas ir pateikiamas el. paštu pasirašymui per 15 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo ir visos reikalaujamos informacijos pateikimo.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų gamintojas turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą?
Pasirašęs ketinimų protokolą, gamintojas per 10 kalendorinių dienų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Kaip gamintojui apskaičiuojamas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis?
Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas padauginant numatomos įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip gamintojui pateikti prašymą prijungimo sąlygoms gauti?
Jei planuojate gauti prijungimo sąlygas, turite:
  1. Užpildyti prašymo formą tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/gamintoju-prasymas-prijungimo-salygoms-gauti/10002;
  2. Prie prašymo pridėti:
  • teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą,
  • leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus;
  • įgaliojimus;
  1. Nurodyti sudaryto su „Litgrid" ketinimų protokolo pasirašymo datą ir numerį.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Per kiek dienų parengiamos prijungimo sąlygos gamintojui?
Prijungimo sąlygos arba motyvuotas atsisakymas išduoti prijungimo sąlygas parengiamas 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų „Litgrid“ peržiūri techninį projektą?
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 

Elektros įrenginių perkėlimas/ rekonstravimas/ kabeliavimas

Kokius dokumentus reikia pateikti bendrovei „Litgrid“, kreipiantis dėl elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygų?
Norėdami gauti projektavimo sąlygas, elektros perdavimo sistemos operatorei turite pateikti tokius dokumentus:
 
1. Prašymą elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygoms gauti:
2. Skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų;( pateikti nereikia, kai prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir vartotojas įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios);
3. Vartotojo įsipareigojimą 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios;
4. Situacijos planą
5. Planuojamos vystyti teritorijos nuosavybės dokumentus.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 
Per kiek dienų parengiamos elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygos?
Elektros perdavimo sistemos operatorė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 
Kiek laiko galioja elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygos?
Elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygoms galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas.
Gavus statybą leidžiantį dokumentą, prijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
 
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 
Per kiek dienų operatorė peržiūri techninį projektą?
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, arba iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 

Vartotojų prijungimas prie perdavimo tinklų

Ar vartotojui išduodamos išankstinės ar preliminarios prijungimo sąlygos?
Elektros perdavimo sistemos operatorė vartotojui išduoda prijungimo sąlygas.
 
Vartotojui nereikia kreiptis dėl išankstinių ar preliminarių prijungimo sąlygų.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Kada vartotojas gali kreiptis į „Litgrid“ dėl elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo, nesikreipiant į skirstomųjų tinklų operatorių?
Vartotojų, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir kurie įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios ir už ją mokėti Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 7 dalyje nurodytą galios dedamąją (nurodytą sutartyse), elektros įrenginiai gali būti  jungiami prie perdavimo tinklų.
 
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Kokius dokumentus reikia pateikti „Litgrid“, kreipiantis dėl elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo (prijungimo sąlygoms gauti)?
 
Kai kreipiatės į elektros perdavimo sistemos operatorę dėl prijungimo sąlygų išdavimo, turite pateikti tokius dokumentus:
 
1. Prašymą prijungimo sąlygoms vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/vartotojo-prasymas-prijungimo-salygoms-gauti/10003;
2. Skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų; (nereikia pateikti, kai prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir vartotojas įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios);
3. Vartotojo įsipareigojimą 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios;
4. Situacijos planą;
5. Planuojamos vystyti teritorijos nuosavybės dokumentus.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Kiek laiko galioja prijungimo sąlygos?
Prijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, prijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
Per kiek dienų parengiamos prijungimo sąlygos vartotojui?
Operatorė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo vartotojo prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 
 
 
Per kiek dienų elektros perdavimo sistemos operatorė peržiūri techninį projektą?
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui.
 
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
 

Servitutai, informacija žemės savininkams

Kas yra servitutas?
Servitutas – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ suteikiama teisė naudotis kitų fizinių ir juridinių asmenų žeme, tiesti, naudoti ir aptarnauti šaliai svarbią infrastruktūrą – aukštos įtampos oro linijas ir elektros pastotes.
 
Kodėl „Litgrid“ įgyja teises į servitutus privačiose ir valstybinėse teritorijose?
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, įgyvendindama valstybinės reikšmės strateginius elektros energetikos projektus, tiesia naujas aukštos įtampos elektros linijas ir rekonstruoja esamas. Linijos tiesiamos tiek per valstybinius, tiek per privačius žemės savininkų sklypus. Naujų linijų trasoms yra nustatomi žemės servitutai.
 
Esamoms aukštos įtampos elektros linijoms galioja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu nustatytas servitutas, kuris leidžia elektros perdavimo sistemos operatorei  „Litgrid“ netrukdomai vykdyti tinklo priežiūrą ir eksploataciją linijos trasoje, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonos ribų.
 
Kaip „Litgrid“ įgyja servitutus?
Pagal  Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (4.124 straipsnio 1 dalį), servitutai nustatomi įstatymais, administraciniais aktais, sandoriais arba teismo sprendimu.  
 
Kokias teises ir pareigas turi žemės savininkai, kai žemės sklypui yra nustatytas servitutas?
Nustačius servitutą ir nutiesus elektros liniją, žemė ir toliau priklauso savininkui. Tačiau atsiranda papildomų apribojimų tai sklypo daliai, kuri patenka į elektros perdavimo linijos apsaugos zoną. Apie tai plačiau skaitykite čia.
 
Esamoms aukštos įtampos elektros linijoms galioja įstatyminis servitutas, kuris leidžia elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ netrukdomai vykdyti tinklo priežiūrą ir eksploataciją linijos trasoje, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų .
 
Kas turi teisę į kompensaciją už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu?
Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai bei valstybinės žemės patikėtiniai, kurių valdomiems žemės sklypams elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naudai įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, t. y kurių sklypas (jo dalis) patenka į esamo elektros perdavimo tinklo (110 kV ir aukštesnės įtampos) apsaugos zoną (jeigu už servitutą dar nebuvo atlyginta).
 
Pamatyti preliminarų elektros perdavimo linijų išdėstymą ir jų apsaugos zonas galima čia: Registrų centro interaktyviame žemėlapyje REGIA.
 
Kas turi teisę į kompensaciją už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu?
Kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai, kuriems priklausančioje nuosavybėje elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui, eksploatavimui ir kitokiam naudojimui administraciniu aktu (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimu) nustatomas servitutas.
 
Už ką mokamos kompensacijos?
Savininkams kompensacija mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, naudojimo būdą, už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ir sodinių.
 
Pagal ką nustatomas žemės savininkui priklausančios kompensacijos dydis?
Kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą apskaičiuojamos vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės  kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 (toliau – Metodika).
  
Kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą apskaičiuojamos vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Ši metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl  vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo‘‘. Metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas mokėtinos kompensacijos dydis yra nurodytas administraciniame akte.
 
Detalią informaciją rasite čia:
 
 
Kaip gauti kompensaciją už įstatymu nustatytą servitutą?
Vienkartinė kompensacija už įstatymu nustatytą žemės servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio pateiktą prašymą operatorei „Litgrid“.
  
Pateiktame prašyme turi būti nurodyta:
 
1.  Žemės sklypo savininko (jo atstovo):
a) jei kreipiasi fizinis asmuo: vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris)
b) jei kreipiasi juridinis asmuo ar organizacija, užsienio organizacija, neturinti juridinio asmens statuso:  teisinė forma, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris), atstovaujančio asmens pareigos, vardas, pavardė.
2. Žemės sklypo adresas (pateikiamas, jeigu yra).
3. Žemės sklypo unikalus numeris ir (ar) kadastro numeris.
 
Jeigu prašymas teikiamas pagal atstovavimą ar prašymą teikia žemės sklypo bendraturtis ir yra nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka, kartu su prašymu pridedamas įgaliojimas ir/ar žemės naudojimo tvarka bei žemės sklypo naudojimo tvarkos planas.
 
Kai žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, operatoriui pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas. Vienkartinė kompensacija žemės sklypo bendraturčiui apskaičiuojama proporcingai bendraturčio turimai žemės daliai.
 
Pavyzdines prašymo formas rasite čia:
 
 
 
 
Prašymus kompensacijoms gauti elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ priima raštu, siunčiant paštu adresu K.G.E. Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, arba elektroniniu paštu adresu [email protected].
 
 
 
 
Kaip gauti kompensaciją už administraciniu aktu nustatytą servitutą?
Kompensacija už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio pateiktą prašymą operatorei „Litgrid“.
 
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis.
 
 Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
 
Kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo kartu su Prašymu pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija. Pavyzdines prašymo formas rasite čia:
 
 
 
Per kiek laiko bus apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą?
Pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsakymas asmeniui yra pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo registravimo. Apskaičiuota kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą išmokama ne vėliau nei per dvejus metus nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo.
 
Jeigu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nėra įrašytos žemės sklypui taikytinos elektros tinklų apsaugos zonos, prašymo nagrinėjimas bus stabdomas.
 
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, elektros tinklų apsaugos zonos įrašymą į NTR gali atlikti pats žemės sklypo savininkas arba „Litgrid“:
 
1. Įrašymą organizuoja žemės sklypo savininkas (dokumentų parengimo ir įrašymo išlaidas padengia pats).
2. Įrašymą organizuoja „Litgrid“ (dokumentų parengimo ir įrašymo išlaidas padengs „Litgrid“ ar kita atsakinga institucija).
 
Kodėl reikia elektros tinklų apsaugos zonas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą?
Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esantis įrašas apie elektros tinklų apsaugos zonas yra būtina sąlyga siekiant tiksliai įvertinti pagal įstatymą nustatyto servituto, už kurį mokama vienkartinė kompensacija, plotą.
 
Kur kreiptis, jei turiu klausimų dėl servitutų?
Jeigu Jums iškilo klausimų, reikia papildomos informacijos, susisiekite su „Litgrid“ tel. 8 707 02292 arba el. p. [email protected]