Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais
Elektros perdavimo linijų apsaugos zonos
Kilmės garantijos
Dividendai ir akcijos
Gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklų
Elektros įrenginių perkėlimas/ rekonstravimas/ kabeliavimas
Vartotojų prijungimas prie perdavimo tinklų
Servitutai, informacija žemės savininkams
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais
Kas yra sinchronizacija?
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos energetikos infrastruktūros projektų, kurio tikslas – integruoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemas į Kontinentinės Europos sinchroninę zoną 2025 metų vasarį. Tai ambicingiausias energetinės nepriklausomybės projektas Baltijos šalyse ir visoje Europos Sąjungoje.
Sinchronizacija reiškia kelių elektros sistemų sujungimą į vieną sinchroninę zoną, kurioje elektros dažnis sutampa. Anksčiau Baltijos šalys veikė IPS / UPS sistemoje, kurioje dažnį centralizuotai valdė Rusija. Pradėjus darbą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje, dažnis yra valdomas decentralizuotu principu, t. y. kiekvienos šalies operatorė proporcingai nuo sistemos dydžio prisideda prie dažnio valdymo. Pats elektros dažnis po sinchronizacijos išliko toks pat – 50 Hz.
Veikimas vienoje didelėje sinchroninėje zonoje padeda užtikrinti sistemos saugumą ir patikimumą, nes kuo daugiau elektros gamybos ir vartojimo pajėgumų veikia toje pačioje sistemoje, tuo mažesnė neigiama kiekvieno atskiro įrenginių gedimo ar kito sutrikimo įtaka. Kontinentinės Europos sinchroninė zona yra viena didžiausių pasaulyje, joje elektra tiekiama daugiau nei 400 mln. vartotojų.
Kodėl Lietuvai buvo reikalinga sinchronizacija?
Anksčiau Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikė IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis buvo centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizacija – susijungimas su kontinentine Europa – užtikrina nepriklausomą, stabilų ir patikimą Baltijos šalių elektros sistemų valdymą ir prisideda prie viso regiono energetinio saugumo.
Sinchronizacija padidina Europos elektros sistemų ir rinkų integraciją, sudaro sąlygas Baltijos šalių elektros sistemoms veikti pagal bendras ir aiškias Europos taisykles. Ji taip pat skatina atsinaujinančios energijos plėtrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje: dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai padidina perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje. Šis žingsnis užtikrina, kad Lietuva kartu su Latvija ir Estija nuo šiol gali kurti šviesią, laisvą, ekonomiškai stiprią ir saugią ateitį.
Kas pasikeitė po sinchronizacijos?
Pradėjus sinchroninį darbą su kontinentinės Europos tinklais, elektros energetikos sistemos valdymo principas pasikeitė iš centralizuoto dažnio valdymo į decentralizuotą. Visos kontinentinės Europos operatorės yra atsakingos už dažnio valdymą proporcingai pagal valdomos sistemos dydį. Tad po sinchronizacijos Baltijos šalys prisideda prie bendro sinchroninės zonos dažnio valdymo. Nuo šiol veikiame savarankiškai ir nepriklausomai, tuo pačiu – bendradarbiaudami su keliasdešimt kitų Europos elektros perdavimo sistemų operatorių.
Lietuva jau prieš sinchronizaciją buvo pilnai integruota į Europos elektros prekybos rinką, kuri veikia pagal principą, kad iš elektra iš pigesnių zonų keliauja į brangesnes zonas, taip artėjant prie kainų pusiausvyros visoje Europoje. Apie trečdalį elektros energijos Lietuva importuoja iš kitų valstybių. Vietos gamybos dalis pastaruosius kelis metus nuosekliai ir sparčiai auga, įrengiant naujas saulės ir vėjo elektrines.
Kokia sinchronizacijos nauda?
Sinchronizacija leidžia nepriklausomai, stabiliai ir patikimai valdyti Baltijos šalių elektros sistemas.
Sinchronizacija sustiprina Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę ir padidina energetinį saugumą regione. Po sinchronizacijos Estija, Latvija ir Lietuva nebeturi jokių sąsajų su Rusijos elektros energetikos sistema.
Prisijungusios prie Kontinentinės Europos sinchroninės zonos, Baltijos šalys tapo visavertėmis Europos elektros infrastruktūros dalyvėmis ir pačios savarankiškai valdo elektros sistemą.
Sinchronizacija taip pat leidžia geriau sujungti Europos elektros perdavimo sistemas ir sustiprinti rinkų integraciją, sudaro sąlygas Baltijos šalių elektros sistemoms veikti pagal bendras ir skaidrias Europos taisykles, kurios yra naudingos visiems vartotojams.
Sinchronizacija skatina atsinaujinančios energijos plėtrą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Naujai įrengtos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kondensatoriai padidina perdavimo tinklų galimybes palaikyti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos gamyboje. Visa tai prisida prie Lietuvos tikslo tapti šalimi, 100 proc. reikalingos elektros pasigaminančia iš vėjo, saulės ir kitų atsinaujinančių išteklių.
Kas yra BRELL ir IPS / UPS?
Susitarimas dėl vienalaikio elektros sistemų veikimo, pasirašytas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros perdavimo sistemų operatorių, įprastai vadinamas BRELL sutartimi, naudojant pirmąsias valstybių pavadinimų raides.
Ši sutartis buvo pasirašyta 2001 m. Baltijos šalių operatorės 2024 m. liepą išsiuntė pranešimą Rusijos ir Baltarusijos operatorėms apie šio susitarimo nepratęsimą.
Iki 2025 m. vasario 8 dienos Baltijos šalys veikė Rusijos valdomoje elektros sistemoje IPS / UPS, kuriai taip pat priklauso Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Mongolijos ir kai kurių kitų šalių elektros tinklai.
BRELL žiedu vadinama IPS / UPS sistemos dalis, apimanti Baltijos šalis, Baltarusiją ir vakarinę Rusijos dalį, kur elektros tinklai sovietų okupacijos metu išvystyti žiediniu principu, didelės galios elektros perdavimo linijomis sujungiant pagrindines regiono atomines ir kitas elektrines.
Kaip sinchronizacija paveikia elektros kainas?
Kadangi elektros prekyba su Rusija ir Baltarusija nebuvo vykdoma ir iki sinchronizacijos, Baltijos šalių atsijungimas nuo Rusijos valdomos elektros sistemos ir sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais neturi reikšmingos įtakos didmeninėms elektros kainoms.
„Litgrid“ vertinimu, didesnę įtaką vartotojų mokamai galutinei elektros kainai turi auganti atsinaujinančių išteklių gamyba Baltijos šalyse, importo galimybės ir dujų kainos rinkoje. Lietuvoje didėjant vietos atsinaujinančių išteklių gamybos pajėgumams, prognozuojamas elektros kainų mažėjimas.
Ką Baltijos šalys turėjo atlikti, kad sinchronizuotųsi su kontinentinės Europos tinklais?
Sinchronizacija apima daugiau nei 40 projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kurie skirti sustiprinti infrastruktūrą ir modernizuoti perdavimo tinklų valdymo sistemas. Sinchronizacija yra megaprojektas, kurio sudėtingumą pirmiausia lemia jo mastas – 4 šalys, skirtingos kontroliuojančios institucijos, dešimtys skirtingo pobūdžio projektų, kuriuose veikia dar daugiau rangovų ir subrangovų.
Daugelis sinchronizacijai reikalingų infrastruktūros projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra sėkmingai pabaigti, taip pat įdiegta sistemos valdymo techninė ir programinė įranga, paruoštos reikalingos procedūros.
Pasiruošimą Lietuvoje sudarė daugiau nei 20 atskirų projektų. Svarbiausi iš jau įgyvendintų – atsijungimas nuo IPS / UPS sistemos, atliktas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, paruošiant ją sinchroniniam prisijungimui prie Lenkijos, atliktas Lietuvos izoliuoto darbo bandymas, įrengta automatinio generacijos valdymo sistema, paleisti du iš trijų sinchroninių kompensatorių ir bendrovės „Energy cells“ įrengta 200 MW energijos kaupimo įrenginių sistema.
Per 2025 metus „Litgrid“ šalies rytinėse ir vakarinėse dalyse taip pat užbaigs naujas elektros linijas bei skirstyklas, kurios sustiprins elektros sistemą, o 2030 m. pastatys antrą elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padidins elektros prekybos galimybes.
Daugelis sinchronizacijai reikalingų infrastruktūros projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra sėkmingai pabaigti, taip pat įdiegta sistemos valdymo techninė ir programinė įranga, paruoštos reikalingos procedūros.
Pasiruošimą Lietuvoje sudarė daugiau nei 20 atskirų projektų. Svarbiausi iš jau įgyvendintų – atsijungimas nuo IPS / UPS sistemos, atliktas Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas, „LitPol Link“ jungties išplėtimas, paruošiant ją sinchroniniam prisijungimui prie Lenkijos, atliktas Lietuvos izoliuoto darbo bandymas, įrengta automatinio generacijos valdymo sistema, paleisti du iš trijų sinchroninių kompensatorių ir bendrovės „Energy cells“ įrengta 200 MW energijos kaupimo įrenginių sistema.
Per 2025 metus „Litgrid“ šalies rytinėse ir vakarinėse dalyse taip pat užbaigs naujas elektros linijas bei skirstyklas, kurios sustiprins elektros sistemą, o 2030 m. pastatys antrą elektros jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padidins elektros prekybos galimybes.
Kada ir kaip Lietuva nusprendė atsijungti nuo Rusijos elektros tinklų?
Idėją atsijungti nuo Rusijos valdomos elektros perdavimo sistemos galima atsekti iki Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybių atkūrimo prieš daugiau nei 30 metų. Atsiradus tinkamoms ekonominėms ir politinėms sąlygoms, 2007 m. Baltijos šalių premjerai patvirtino strateginį Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį tapti kontinentinės Europos tinklų dalimi.
2018 metais pasiektas politinis susitarimas dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino, taip pat prasidėjo formali kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.
2019 metais Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, tais pačiais metais Lenkijos ir Baltijos šalių šalių prezidentai bei Europos Komisijos pirmininkas pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo, kuriuo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki 2025 metų.
2018 metais pasiektas politinis susitarimas dėl sinchronizacijos scenarijaus ir įgyvendinimo termino, taip pat prasidėjo formali kontinentinės Europos sinchroninės zonos išplėtimo procedūra.
2019 metais Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė prisijungimo sutartį ir technines prisijungimo sąlygas, tais pačiais metais Lenkijos ir Baltijos šalių šalių prezidentai bei Europos Komisijos pirmininkas pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais įgyvendinimo, kuriuo įtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini įgyvendinti kertiniai projektai iki 2025 metų.
Kaip, kalbant paprastai, atliktas atsijungimas nuo Rusijos elektros sistemos ir sinchronizacija?
Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais atlikta pasinaudojant išplėsta esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“.
2025 m. vasario 8 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės atjungė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos ir atliko bendrą izoliuoto darbo bandymą. Pasibaigus bandymui 2025 m. vasario 9 d. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos buvo sinchronizuotos su kontinentinės Europos tinklais.
Kaip techniškai įvyko atsijungimas nuo Rusijos elektros sistemos ir sinchronizacija?
Sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais procesą galima suskirstyti į tris etapus. Pirmiausia įvyko pasirengimas izoliuoto darbo bandymui. Dėl techninių apribojimų prisijungimas prie kontinentinės Europos negalėjo būti vykdomas dar dirbant rusiškoje IPS / UPS sistemoje. Tai reiškia, kad norėdami prisijungti, turėjome tam tikrą laiką dirbti izoliuoto darbo režimu. Izoliuoto darbo režimas reiškia, kad atskiroje sistemoje ar jos dalyje dažnis valdomas savarankiškai, vietos resursais. Tokios sistemos ir kitų (šiuo atveju kontinentinės Europos) sistemų dažnis yra nesusietas, jos dirba nesinchroniškai.
Operatyvinis pasiruošimas izoliuotam darbui prasidėjo vasario 6 d. ir tęsėsi iki pat atsijungimo nuo IPS / UPS momento, vasario 8 d. ryte. Jo metu dispečeriai vykdė Baltijos sistemos paruošimą izoliuoto darbo režimui, o Kaliningrado elektros energetikos sistema pradėjo izoliuotą darbą. Po Baltijos šalių prisijungimo prie kontinentinės Europos šis Kaliningrado sistemos veikimas tapo pastoviu.
Antrasis etapas – izoliuoto darbo bandymas. Nuo jo pradžios vasario 8 d. ryte Baltijos elektros energetikos sistemos dažnį valdė Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės. Šis etapas prasidėjo atjungus visas elektros linijas su Rusija ir Baltarusija. Bandymas truko maždaug parą, jo metu buvo vykdomi sistemos atsparumo įvairiems trikdžiams bandymai. Elektros vartotojai bandymo visiškai nepajautė ir jiems nereikėjo imtis jokių veiksmų.
Vasario 9 d. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos buvo tiesiogiai sujungtos su Lenkijos tinklu ir visa likusia Kontinentinės Europos sinchronine zona, naudojant išplėstą „LitPol Link“ jungtį tarp Alytaus ir Luko (lenk. Ełk).
Po sinchronizacijos Alytuje veikiantis „LitPol Link“ nuolatinės srovės keitiklis buvo atjungtas, tuomet Lietuvą ir Lenkiją jungianti elektros linija buvo sinchroniškai sujungta su Lietuvos elektros sistema per naujai pastatytą skirstyklą ir tris 400/330 kV autotransformatorius.
Kam reikalingas izoliuoto darbo bandymas ir kaip jis įvyko?
Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo tikslas buvo patikrinti Baltijos šalių elektros energijos sistemų pasirengimą veikti savarankiškai. Bandymo metu Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės savarankiškai valdė elektros sistemos dažnį, o didžioji dalis reikalingos elektros energijos poreikio buvo gaminama vietinių šaltinių – atsinaujinančių išteklių, šiluminių ir hidroelektrinių. Izoliuoto darbo bandymo metu buvo atliekami dažnio ir įtampos stabilumo testai. Baltijos šalių operatorės koordinavo savo veiksmus, kad užtikrintų sklandžią bandymo eigą.
Izoliuoto darbo bandymo metu veikė jungtis su Švedija „NordBalt“, jungtis su Lenkija „LitPol Link“ ir Estijos jungtis su Suomija „EstLink 1“. Prieš pradedant izoliuoto darbo bandymą buvo atjungtos visos elektros linijos su Rusija ir Baltarusija. Bandymo metu pagal poreikį veikė visi prieinami elektros generatoriai.
Pralaidumai „NordBalt“ jungtimi su Švedija, „Estlink 1“ jungtimi su Suomija ir „LitPol Link“ su Lenkija buvo sumažinti atsižvelgiant į sistemos poreikį bei sąlygas reikalingas stabiliam darbui.
Bandymas truko kiek daugiau nei parą, apytiksliai nuo vasario 8 d. ryto iki vasario 9 d. vidurdienio.
Kaip sinchronizacija paveikė vartotojus? Ar jiems reikėjo kažką daryti?
Atsijungimas nuo Rusijos valdomos sistemos, izoliuoto darbo bandymas ir prisijungimas prie kontinentinės Europos įvyko nepastebimai, lygiai kaip įvyko ir „Litgrid“ 2023 m. balandį atliktas Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas.
Nei privatiems vartotojams, nei verslui, organizacijoms nereikėjo atlikti jokių pasiruošimo veiksmų.
Visuomenė buvo informuojama apie svarbiausius proceso etapus viešosios komunikacijos priemonėmis.
Kaip sinchronizacija veikia gaminančius vartotojus?
Gaminantys vartotojai, lygiai taip pat kaip ir kiti elektros vartotojai atsijungimo, bandymų ir sinchronizacijos metu nepajuto ir nepajaus jokių pokyčių. Nei privatiems vartotojams, nei verslui, organizacijoms nereikėjo atlikti jokių pasiruošimo veiksmų. Didmeninė elektros rinka veikia įprastai.
Kas po sinchronizacijos nutiks elektros linijoms su Rusija ir Baltarusija?
Atsijungus nuo Rusijos valdomos IPS / UPS sistemos, visos elektros linijos tarp Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos jau buvo atjungtos. Šiuo metu vyksta šių linijų demontavimo darbai.
Remiantis turima informacija, tiek Rusija, tiek Baltarusija buvo pasirengusios Baltijos šalių atsijungimui nuo IPS / UPS sistemos, o sinchronizacija neigiamos įtakos šių šalių elektros sistemoms neturėjo.
Kaip sinchronizacija paveikė Kaliningrado sritį?
Kaliningrado sritis buvo atjungta nuo Baltijos šalių elektros sistemų, o dėl geografinių apribojimų – ir nuo IPS / UPS sistemos. Baltijos šalims atsijungus nuo IPS / UPS sistemos, Kaliningrado sritis pradėjo veikti izoliuotu režimu.
Turima informacija rodo, kad Kaliningrado sritis buvo pasiruošusi elektros sistemos veikimui izoliuotu režimu. 2024 metų rugsėjį buvo sėkmingai atliktas penktasis Kaliningrado energetikos sistemos izoliuoto darbo bandymas.
Ar Rusija neprieštaravo BRELL sutarties nutraukimui ir Baltijos šalių atsijungimui?
BRELL sutarties nutraukimui nebuvo reikalingas Rusijos ir Baltarusijos sutikimas. BRELL sutartis nustojo galioti 2025 m. vasario 7 d. Rusijos elektros perdavimo sistemos operatorė patvirtino, kad po 2025 m. vasario 7 d. BRELL sutartis nebegalios ir bus vykdomas elektros linijų atjungimas.
Kiek kainuoja ir kaip finansuojama sinchronizacija?
Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių įgyvendinami sinchronizacijos projektai iš dalies finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Numatoma, kad projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bendra vertė sieks 1,6 mlrd. Eur, iš kurių apie 1,2 mlrd. Eur sudarys ES parama.
Numatoma, kad projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje bendra vertė sieks 1,6 mlrd. Eur, iš kurių apie 1,2 mlrd. Eur sudarys ES parama.
Lietuvoje sinchronizacijos programai bus skirta apie 0,7 mlrd. Eur (įskaitant sausumos jungtį su Lenkija „Harmony Link“), iš jų iki 75 procentų finansuojama ES lėšomis. Likusią dalį sudaro „Litgrid“ gaunamos perkrovų valdymo įplaukos ir pajamos už elektros perdavimą.
Kas įgyvendina sinchronizaciją Lietuvoje?
Sinchronizacijos įgyvendinimu Lietuvoje rūpinasi „Litgrid“ – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, kuri palaiko stabilų šalies elektros sistemos darbą, valdo elektros energijos srautus, sudaro sąlygas konkurencijai atviroje elektros rinkoje ir atsinaujinančių išteklių prijungimui prie perdavimo tinklo.
Bendrovė Lietuvoje valdo daugiau kaip 7 tūkst. km oro linijų, daugiau kaip 200 transformatorių pastočių ir 17 tarpsisteminių linijų su kitomis šalimis, nuolat vykdo jų priežiūrą, siekiant užtikrinti tinkamą elektros energijos perdavimą visiems šalies gyventojams, įstaigoms ir kitoms organizacijoms.
Ar prie sinchronizacijos prisideda kitų šalių elektros sistemų operatorės?
Baltijos šalių sinchronizaciją remia ENTSO-E, Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija. Europos operatoriai prisideda techninėmis, operatyvinėmis ir teisinėmis kompetencijomis ir žiniomis.
Ypatingas vaidmuo sinchronizacijos procese tenka Lenkijos operatorei PSE, prie kurios valdomos elektros sistemos jungiasi Baltijos šalys.
Kur galima rasti daugiau informacijos apie sinchronizaciją?
Daugiau informacijos apie sinchronizaciją lietuvių ir anglų kalbomis galima rasti tinklapyje sinchro.lt
Elektros perdavimo linijų apsaugos zonos
Kur galima pasitikrinti kuriam tinklų operatoriui priklausantys tinklai kerta ar yra įrengti žemės sklype?
Tai galima padaryti Regionų geoinformacinės aplinkos paslaugos žemėlapyje, kurį rasite čia.
Kas yra elektros oro linijų apsaugos zona bei koks jos plotis?
Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos.
Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą. „Litgrid“ valdomų linijų apsaugos zonos:
1. 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų;
2. 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų.
Kokia veikla galima elektros oro linijų apsaugos zonose?
Elektros tinklų apsaugos zonose gavus, „Litgrid“ pritarimą, galima vykdyti šias veiklas:
1. Statyti statinius ir (ar) įrengti įrenginius, išskyrus statinius ir įrenginius, kurių statyba draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalį;
2. Keisti pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį;
3. Rekonstruoti, griauti statinius ar išardyti įrenginius;
4. Įrengti gyvūnų laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
5. Atlikti įvairius kasybos, dugno gilinimo, žemės kasimo (lyginimo), sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus;
6. Sodinti, auginti arba kirsti želdinius (išskyrus krūmus ir žolinius augalus);
7. Mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras;
8. Naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus technologiniams procesams vykdyti;
9. Įrengti visų rūšių transporto priemonių ir kitų mechanizmų stovėjimo aikšteles požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
10. Dirbti smūginiais ir (ar) vibraciją sukeliančiais mechanizmais požeminių kabelių linijų apsaugos zonose;
11. Keisti žemės paviršiaus altitudes daugiau kaip 0,3 metro (kasti gruntą arba užpilti papildomą grunto sluoksnį) požeminių ir povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
12. Nuleisti inkarus, plaukti su nuleistais inkarais ir kitais dugną siekiančiais įrankiais povandeninių kabelių linijų apsaugos zonose;
13. Įvažiuoti transporto priemonėms ir kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra ne daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio (žemės) paviršiaus oro linijų ir oro kabelių linijų apsaugos zonoje.
Jei Jums kyla klausimų, maloniai prašome susisiekti su Jūsų regiono atstovais: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
Kokia veikla draudžiama elektros linijų apsaugos zonose?
Elektros tinklų apsaugos zonose draudžiama:
1. statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus 110 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;
2. statyti ir (ar) įrengti stadionus, sporto, žaidimų aikšteles, turgavietes, pavojingų medžiagų talpyklas ir saugyklas, sąvartynus, viešojo transporto stoteles;
3. statyti ir (ar) įrengti visų rūšių transporto priemonių ir (ar) mechanizmų stovėjimo ir saugojimo aikšteles oro linijų apsaugos zonose;
4. organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimu;
5. gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų;
6. laidyti aitvarus ir skraidymo aparatų sportinius modelius, skraidyti bet kokio tipo skraidymo aparatais žemiau kaip 30 metrų virš aukščiausio oro linijos laido, išskyrus elektros tinklų naudotojų naudojamus elektros tinklų priežiūrai skirtus skraidymo aparatus;
7. stovėti visų rūšių transporto priemonėms ir (ar) mechanizmams po oro linijų laidais 330 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų apsaugos zonose;
8. barstyti iš lėktuvų ir kitų skraidymo aparatų trąšas ir chemikalus ant 35 kV ir aukštesnės įtampos oro linijų, transformatorių pastočių, skirstyklų ir srovės keitimo stočių;
9. naudoti ugnį ir atlikti ugnies darbus, įrengti bei naudoti laužavietes, kepsnines, turistines virykles, laikinąsias lauko pirtis ir kitus atvirus arba uždarus ugnies šaltinius, taip pat bet kokius aukštos temperatūros, galinčius sukelti ugnį, įrenginius, išskyrus atvejį, nurodytą 25 straipsnio 2 dalies 8 punkte;
10. sandėliuoti bet kokias medžiagas, išskyrus skirtas elektros tinklų statybos darbams vykdyti.
Paveiksliukas iš Litgrid svetainės: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/veikla-liniju-apsaugos-zonose/768
Jei kyla klausimų, maloniai prašome susisiekti su atsakingu „Litgrid“ darbuotoju: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
Ar galima statyti statinius elektros linijų apsaugos zonose? Kokius dokumentus turėčiau pateikti?
Taip, galima, išskyrus draudžiamus statinius pagal įstatymą. Norint statyti, griauti, rekonstruoti pastatus aukštos įtampos elektros perdavimo linijų apsaugos zonose reikia gauti „Litgrid“ sutikimą.
Pareiškėjas turi pateikti:
- Nustatytos formos prašymą. Prašymą galite rasti čia.
- Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą arba nuosavybės pažymėjimo kopiją;
- Projektą, kuriame yra statinių ar pastatų išdėstymo planas su nurodytais mažiausiais atstumais nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies iki elektros linijos kraštinio laido bei augmenija. Projektas turi būti parengtas ant ne senesnės kaip 2 metų topografinės geodezinės nuotraukos. Projekto pareiškėjui teikti nereikia tais atvejais, kai statinys elektros perdavimo linijos apsaugos zonoje jau yra pastatytas, tačiau Pareiškėjas neturi „Litgird“ ar iki jos įsteigimo už elektros linijų eksploataciją atsakingo subjekto sutikimo statyti statinį. Šiuo atveju turi būti teikiamas sklypo planas su nurodytais mažiausiais atstumais nuo labiausiai išsikišusios statinio dalies iki elektros linijos kraštinio laido.
„Litgrid“ leidimų darbams, sutikimų statyti statinius elektros linijų apsaugos zonose išdavimo tvarkos aprašą, galite rasti čia.
Ar galima įrengti saulės elektrinę elektros linijų apsaugos zonoje?
Taip, tačiau jos įrengimo projektas turi būti suderintas atsakingo „Litgrid“ regiono linijų inžinieriaus.
Projektas turi būti parengtas pagal Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus.
Ar galima įrengti tvoras/aptvėrimus elektros linijų apsaugos zonose?
Taip, tačiau norint įrengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras reikia gauti „Litgrid“ sutikimą.
Kontaktai, kuriais reiktųkreiptis dėl suderinimo: https://www.litgrid.eu/index.php/zemes-savininkams/kontaktai/809
Ar galima žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonose?
Taip, žemės ūkio veikla elektros linijų apsaugos zonoje leidžiama. Po linijomis ir jų apsaugos zonose galima sėti ir auginti žolę, javus, dekoratyvinius augalus, daržoves, vaisius.
Norint auginti krūmus ar medžius, po elektros linijos laidais ir jos apsaugos zonoje reikia gauti „Litgrid“ sutikimą. Bet kokie augalai perdavimo linijų apsaugos zonose turi būti ne aukštesni nei keturi metrai.
Žemės ūkio veikla po linijomis užsiimantys ūkininkai turi visuomet elgtis apdairiai ir laikytis saugumo taisyklių. Pavojų žmogaus gyvybei ar turtui kelia bet koks saugaus atstumo iki linijos pažeidimas, nes elektros iškrova gali įvykti ir be fizinio kontakto su linija.
Norint važiuoti po aukštosios įtampos linijomis su aukštesne nei 4,5 metrai technika, reikia gauti „Litgrid“ leidimą.
Laistant laukus reikia atkreipti dėmesį, kad vandens srovės lietųsi saugiu atstumu nuo linijų.
Ar galima vykdyti darbus elektros linijų apsaugos zonose?
Norint vykdyti bet kokius darbus elektros linijų apsaugos zonose, kai su naudojamais mechanizmais yra galimybė priartėti arčiau nei 1,5 m prie elektros linijos laido, reikia gauti „Litgrid“ leidimą darbams.
Ar žemės savininkai, jos naudotojai gali vykdyti medžių pjovimo darbus oro linijų apsaugos zonose?
Taip, gali. Norint kirsti ar genėti medžius po linijomis arba jų apsaugos zonose reikia kreiptis į „Litgrid“ ir suderinti darbų atlikimo terminus.
Be to, kertant medį už oro linijos apsaugos zonos būtina įvertinti, ar virsdamas jis nepasieks oro linijos laidų arba neišvers šalia augančio medžio, kuris galėtų užvirsti ant oro linijos. Esant tokiai tikimybei, šiuos kirtimus būtina suderinti su „Litgrid“.
Elektros perdavimo operatorius, siekdamas užtikrinti nepertraukiama elektros energijos tiekimą, pavojingų medžių bei krūmų kirtimą vykdo kas 3 metus.
Kur galiu daugiau sužinoti apie tinklo poveikį žmogui?
Detalią informaciją rasite specialiame Žemės savininkams skirtame Litgrid puslapyje:
Ką daryti pamačius ant elektros linijos laidų kabantį medį arba nutrūkusį oro linijos laidą?
Jei pastebėjote kažką neįprasta šalia elektros perdavimo linijų arba jų apsaugos zonose, kaip, nutrūkusius laidus, ant linijos užvirtusį medį, kilusį gaisrą, ant laidų užmestus pašalinius daiktus, prašome kuo skubiau informuoti bendrąjį pagalbos centrą trumpuoju telefono numeriu 112 ir „Litgrid“ bendruoju telefono numeriu +370 707 02 171.
Prie nutrūkusio elektros oro linijos laido negalima priartėti arčiau kaip aštuonis metrus. Draudžiama liesti nutrūkusius elektros linijos laidus ar ant jų užvirtusius medžius, nes prisilietus gali atsirasti žmogaus gyvybei mirtinai pavojinga elektros iškrova.
Ką daryti, jeigu atrodo, kad elektros linijos laidai yra labai arti žemės?
Jei kyla įtarimų, kad elektros linijos laidai yra per arti žemės, susiekite su „Litgrid“ regionų vadovu, kuris prižiūri elektros linijas jūsų teritorijose. Maloniai prašiome kreiptis čia.
Kilmės garantijos
Kas yra elektros energijos kilmės garantija?
Kilmės garantijos gali būti dviejų tipų:
1. Atsinaujinančių išteklių kilmės garantija, skirta elektros energijos kilmei ir jos kiekiui patvirtinti. Kilmės garantija yra įrodymas, kad visa arba tam tikra energijos dalis buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių.
2. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantija, skirta patvirtinanti didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu pagamintos elektros energijos kilmę ir jos kiekį.
Jei Jums kyla klausimų, prašome rašyti mums el.paštu [email protected]
Kokie teisės aktai reglamentuoja elektros energijos kilmės garantiją?
Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys elektros energijos kilmės garantiją:
1. Energetikos įstatymas
2. Elektros energetikos įstatymas
3. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas
4. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojamų energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašas
5. AEI kilmės garantijų taisyklės
6. Elektrinės kuro balanso forma
7. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2009/28/C
8. Europos Parlamento ir tarybos direktyva 2018/2001
9. Efektyviosios kogeneracijos kilmės garantijų taisyklės
10. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas
Jei Jums kyla klausimų, prašome rašyti mums el.paštu [email protected]
Kilmės garantijų suteikimas
Daugiau informacijos apie kilmės garantijų suteikimo tvarką galite rasti čia: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/kilmes-garantijos/kilmes-garantiju-suteikimas/32650
Jei Jums kyla klausimų, prašome rašyti mums [email protected]
Kas išduoda energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos (kitaip vadinamos žalios energijos) sertifikatus galutiniams vartotojams
Atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos (kitaip vadinamos žalios energijos) sertifikatus galutiniams vartotojams išduoda vartotojo elektros tiekėjas už praėjusį periodą.
Pagal LR Atsinaujinančių išteklių įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, elektros energijos tiekėjas sąskaitose arba kartu su sąskaitomis pateikiamoje reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Daugiau informacijos taip pat galite rasti LR Atsinaujinančių išteklių įstatyme – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.398874/asr
Dividendai ir akcijos
Kaip galiu sužinoti kiek akcijų man priklauso „Litgrid“ bendrovėje?
Asmens turimų „Litgrid“ akcijų kiekį galite pasitikrinti susisiekę su asmeniniu akcijų tvarkytoju (banku arba finansų maklerio įmone, su kuriais akcijų turėtojas yra pasirašęs sutartį). Jei akcijų turėtojas neturi akcijų tvarkytojo, maloniai prašome kreiptis į SEB banką. Susisiekite su SEB banku Jums patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Kada vyksta „Litgrid“ akcininkų susirinkimai?
Apie visuotinius „Litgrid“ akcininkų susirinkimus skelbiame Nasdaq OMX Vilnius svetainėje - Nuoroda
Vykstant į visuotinį „Litgrid“ akcininkų susirinkimą akcininkai turi su savimi turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininkų įgaliotiniai papildomai turi turėti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą.
Kokia yra „Litgrid“ akcijų kaina?
Ką daryti paveldėjus akcijas?
Žmogus, paveldėjęs „Litgrid“ akcijas, turėtų imtis tokių veiksmų:
- Kreiptis į notarą ir gauti pažymą, kad asmuo yra teisėtas mirusio asmens turto paveldėtojas.
- Pažymą reikia pristatyti savo akcijų tvarkytojui (bankui, ar finansų maklerio įmonei), su kuriuo yra pasirašęs paslaugų teikimo sutartį.
- Tuo atveju, jei akcijų turėtojas nėra pasirašęs sutarties su akcijų tvarkytoju, reiktų kreiptis į SEB banką ir užsakyti banko pažymą apie mirusio asmens turėtą turtą banke (akcijas ir/ar pinigines lėšas).
- Gavus pažymą, pateikti ją notarui, kuris pažymos pagrindu parengs turto paveldėjimo dokumentus bei nurodys tolimesnius veiksmus.
Kaip galėčiau parduoti turimas „Litgrid“ akcijas?
Dėl akcijų pardavimo bei dalyvavimo akcijų rinkoje galite kreiptis į savo akcijų tvarkytoją (banką arba finansų maklerio įmone su kuriais akcijų turėtojai yra pasirašę sutartį).
Tuo atveju, jei tokio neturite, kreipkitės į SEB banką Jums patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Kokio dydžio dividendai mokami už vieną „Litgrid“ akciją?
Kiekvienais metais „Litgrid“ išmokamų dividendų dydžiai būna skirtingi.
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas numato, kad dividendai turi būti išmokami per vieną mėnesį nuo nutarimo dėl pelno paskirstymo priėmimo dienos.
Informacija apie dividendų išmokėjimą ir/ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus skelbiama Nasdaq, akcijų biržos puslapyje - Nuoroda
Kada ir kokiu periodiškumu yra išmokami „Litgrid“ dividendai?
„Litgrid“ dividendai išmokami 1 kartą per metus (įprastai per II-ąjį metų ketvirtį). Tačiau dividendai gali būti ir nemokami, jei visuotinio akcininkų susirinkimo metu būtų priimtas sprendimas neišmokėti dividendų (pvz. visuotinio akcininkų susirinkimo metu priėmus sprendimą dividendų sumą investuoti į plėtrą dėl per mažos to laikotarpio pelno dalies).
Ką daryti, jei negavau arba vėluoja dividendų išmokėjimas?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl dividendų išmokėjimo turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Kaip pasikeisti dividendų mokėjimo sąskaitą?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl mokėjimo sąskaitos pasikeitimų turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Kur gauti pažymą apie iš bendrovės gautus dividendus ir išskaičiuotą pajamų mokestį?
„Litgrid“ akcininkai, turintys teisę gauti dividendus, dėl išskaičiuoto pajamų mokesčio turėtų kreiptis į AB SEB banką jiems patogiu būdu: https://www.seb.lt/kontaktai
Gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklų
Kur ir kiek yra laisvų pralaidumų perdavimo tinkle gamintojų prijungimui?
Laisvi 110 kV tinklo pralaidumai viešai skelbiami „Litgrid“ tinklapyje, nuoroda:
330 kV tinklo pralaidumai yra pakankami prijungti iki 600 MW galią.
Jei norima prijungti galia viršija žemėlapyje nurodytus laisvus pralaidumus, prijungimas galimas tik su elektros perdavimo tinklo plėtra (pvz. rekonstruojant esamą ar pastatant naują elektros perdavimo liniją). Plėtros apimtys kiekvienu atveju nustatomos individualiai.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Ar galima atvirkštinė generacija į perdavimo tinklus iš skirstomojo tinklo?
Kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, vertinant laisvus perdavimo tinklų pralaidumus (žemėlapis skelbiamas čia: https://www.litgrid.eu/uploads/files/dir575/dir28/dir1/16_0.php.), prognozuojamą suvartojimą, prijungtus ir planuojamus prijungti generuojančius pajėgumus.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Noriu statyti elektrinę. Ką turiu daryti?
Jeigu Jūsų planuojamos statyti elektrinės galia didesnė kaip 6 MW, turite kreiptis į „Litgrid“ dėl išankstinių prijungimo sąlygų gavimo.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip gamintojui pateikti prašymą išankstinėms prijungimo sąlygoms gauti?
Išankstinėms prijungimo sąlygoms gauti turite:
1. Užpildyti prašymo formą tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/gamintoju-prasymas-isankstinems-prijungimo-salygoms-gauti/10001;
2. Prie prašymo turite pridėti:
- skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti gamintojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų;
- situacijos planą.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų parengiamos išankstinės prijungimo sąlygos gamintojui?
Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip pateikti prašymą Ketinimų protokolui sudaryti?
Turėdami galiojančias išankstines prijungimo sąlygas, turite atlikto tokius veiksmus :
1. Užpildyti prašymo formą tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/gamintoju-prasymas-pasirasyti-ketinimu-protokola/11007;
2. Prie prašymo pridėkite:
- savivaldybės, kurioje numatoma statyti ir įrengti elektrinę, administracijos patvirtinimą, kad prašyme nurodytos galios ir tipo elektrinės statyba pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus yra galima;
- Lietuvos kariuomenės ir (arba) kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos patvirtinimą, kad atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, teritorijose galima projektuoti ir statyti vėjo elektrines (dokumentas pateikiamas, jei planuojama statyti vėjo elektrines;
- įgaliojimus;
- kitus dokumentus.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų parengiamas ketinimų protokolas gamintojui?
Ketinimų protokolas parengiamas ir pateikiamas el. paštu pasirašymui per 15 kalendorinių dienų nuo gamintojo prašymo ir visos reikalaujamos informacijos pateikimo.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų gamintojas turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą?
Pasirašęs ketinimų protokolą, gamintojas per 10 kalendorinių dienų operatoriui turi pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip gamintojui apskaičiuojamas prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis?
Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis apskaičiuojamas padauginant numatomos įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kaip gamintojui pateikti prašymą prijungimo sąlygoms gauti?
Jei planuojate gauti prijungimo sąlygas, turite:
- Užpildyti prašymo formą tinklapyje: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/gamintoju-prasymas-prijungimo-salygoms-gauti/10002;
- Prie prašymo pridėti:
- teritorijos ir pajėgumų išdėstymo preliminarų planą,
- leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus;
- įgaliojimus;
- Nurodyti sudaryto su „Litgrid" ketinimų protokolo pasirašymo datą ir numerį.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų parengiamos prijungimo sąlygos gamintojui?
Prijungimo sąlygos arba motyvuotas atsisakymas išduoti prijungimo sąlygas parengiamas 10 darbo dienų nuo gamintojo prašymo gavimo.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų „Litgrid“ peržiūri techninį projektą?
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į „Litgrid“ Technikos skyriaus vadovą Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Elektros įrenginių perkėlimas/ rekonstravimas/ kabeliavimas
Kokius dokumentus reikia pateikti bendrovei „Litgrid“, kreipiantis dėl elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygų?
Norėdami gauti projektavimo sąlygas, elektros perdavimo sistemos operatorei turite pateikti tokius dokumentus:
1. Prašymą elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygoms gauti:
2. Skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų;( pateikti nereikia, kai prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir vartotojas įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios);
3. Vartotojo įsipareigojimą 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios;
4. Situacijos planą
5. Planuojamos vystyti teritorijos nuosavybės dokumentus.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų parengiamos elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygos?
Elektros perdavimo sistemos operatorė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kiek laiko galioja elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygos?
Elektros įrenginių perkėlimo/ rekonstravimo/ kabeliavimo projektavimo sąlygoms galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas.
Gavus statybą leidžiantį dokumentą, prijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų operatorė peržiūri techninį projektą?
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, arba iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Vartotojų prijungimas prie perdavimo tinklų
Ar vartotojui išduodamos išankstinės ar preliminarios prijungimo sąlygos?
Elektros perdavimo sistemos operatorė vartotojui išduoda prijungimo sąlygas.
Vartotojui nereikia kreiptis dėl išankstinių ar preliminarių prijungimo sąlygų.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kada vartotojas gali kreiptis į „Litgrid“ dėl elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo, nesikreipiant į skirstomųjų tinklų operatorių?
Vartotojų, kurių elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir kurie įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios ir už ją mokėti Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 7 dalyje nurodytą galios dedamąją (nurodytą sutartyse), elektros įrenginiai gali būti jungiami prie perdavimo tinklų.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kokius dokumentus reikia pateikti „Litgrid“, kreipiantis dėl elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklo (prijungimo sąlygoms gauti)?
Kai kreipiatės į elektros perdavimo sistemos operatorę dėl prijungimo sąlygų išdavimo, turite pateikti tokius dokumentus:
1. Prašymą prijungimo sąlygoms vartotojų elektros įrenginių prijungimui prie perdavimo tinklo: https://www.litgrid.eu/index.php/paslaugos/prijungimas-perkelimas-rekonstravimas/pateikti-prasyma/vartotojo-prasymas-prijungimo-salygoms-gauti/10003;
2. Skirstomųjų tinklų operatoriaus atsisakymą prijungti vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje, prie skirstomųjų tinklų; (nereikia pateikti, kai prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW ir vartotojas įsipareigoja 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios);
3. Vartotojo įsipareigojimą 10 metų nuo elektros energijos perdavimo paslaugos sutarties įsigaliojimo momento nemažinti leistinosios naudoti galios;
4. Situacijos planą;
5. Planuojamos vystyti teritorijos nuosavybės dokumentus.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Kiek laiko galioja prijungimo sąlygos?
Prijungimo sąlygos galioja 5 metus nuo jų išdavimo dienos, jeigu statybą leidžiantis dokumentas negautas. Gavus statybą leidžiantį dokumentą, prijungimo sąlygos galioja iki statybos užbaigimo procedūrų užbaigimo dienos.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Per kiek dienų parengiamos prijungimo sąlygos vartotojui?
|
Operatorė išduoda arba motyvuotai atsisako išduoti prijungimo sąlygas per 10 darbo dienų nuo vartotojo prašymo išduoti šias sąlygas gavimo dienos.
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
|
Per kiek dienų elektros perdavimo sistemos operatorė peržiūri techninį projektą?
|
Perdavimo tinklo dalies techninio projekto projektiniams sprendiniams derinti arba pateikti pastabas skiriama iki 14 darbo dienų, jei projektas teikiamas tikrinimui pirmą kartą, iki 9 darbo dienų, jei projektas teikiamas pakartotiniam tikrinimui.
|
Jei Jums kyla klausimų, prašome kreiptis į Ramūną Ponelį, el. paštu ramū[email protected] arba tel. +370 707 02161
Servitutai, informacija žemės savininkams
Kas yra servitutas?
Servitutas – Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ suteikiama teisė naudotis kitų fizinių ir juridinių asmenų žeme, tiesti, naudoti ir aptarnauti šaliai svarbią infrastruktūrą – aukštos įtampos oro linijas ir elektros pastotes.
Kodėl „Litgrid“ įgyja teises į servitutus privačiose ir valstybinėse teritorijose?
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, įgyvendindama valstybinės reikšmės strateginius elektros energetikos projektus, tiesia naujas aukštos įtampos elektros linijas ir rekonstruoja esamas. Linijos tiesiamos tiek per valstybinius, tiek per privačius žemės savininkų sklypus. Naujų linijų trasoms yra nustatomi žemės servitutai.
Esamoms aukštos įtampos elektros linijoms galioja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu nustatytas servitutas, kuris leidžia elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ netrukdomai vykdyti tinklo priežiūrą ir eksploataciją linijos trasoje, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonos ribų.
Kaip „Litgrid“ įgyja servitutus?
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (4.124 straipsnio 1 dalį), servitutai nustatomi įstatymais, administraciniais aktais, sandoriais arba teismo sprendimu.
Kokias teises ir pareigas turi žemės savininkai, kai žemės sklypui yra nustatytas servitutas?
Nustačius servitutą ir nutiesus elektros liniją, žemė ir toliau priklauso savininkui. Tačiau atsiranda papildomų apribojimų tai sklypo daliai, kuri patenka į elektros perdavimo linijos apsaugos zoną. Apie tai plačiau skaitykite čia.
Esamoms aukštos įtampos elektros linijoms galioja įstatyminis servitutas, kuris leidžia elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid“ netrukdomai vykdyti tinklo priežiūrą ir eksploataciją linijos trasoje, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų .
Kas turi teisę į kompensaciją už naudojimąsi įstatymu nustatytu žemės servitutu?
Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai bei valstybinės žemės patikėtiniai, kurių valdomiems žemės sklypams elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naudai įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, t. y kurių sklypas (jo dalis) patenka į esamo elektros perdavimo tinklo (110 kV ir aukštesnės įtampos) apsaugos zoną (jeigu už servitutą dar nebuvo atlyginta).
Pamatyti preliminarų elektros perdavimo linijų išdėstymą ir jų apsaugos zonas galima čia: Registrų centro interaktyviame žemėlapyje REGIA.
Kas turi teisę į kompensaciją už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu?
Kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai, kuriems priklausančioje nuosavybėje elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimui, eksploatavimui ir kitokiam naudojimui administraciniu aktu (Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo sprendimu) nustatomas servitutas.
Už ką mokamos kompensacijos?
Savininkams kompensacija mokama už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą pagal paskirtį, naudojimo būdą, už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ir sodinių.
Pagal ką nustatomas žemės savininkui priklausančios kompensacijos dydis?
Kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą apskaičiuojamos vadovaujantis Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta 2018 m. liepos 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 725 (toliau – Metodika).
Kompensacijos už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą apskaičiuojamos vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika. Ši metodika yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo‘‘. Metodikos nustatyta tvarka apskaičiuotas mokėtinos kompensacijos dydis yra nurodytas administraciniame akte.
Detalią informaciją rasite čia:
Kaip gauti kompensaciją už įstatymu nustatytą servitutą?
Vienkartinė kompensacija už įstatymu nustatytą žemės servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio pateiktą prašymą operatorei „Litgrid“.
Pateiktame prašyme turi būti nurodyta:
1. Žemės sklypo savininko (jo atstovo):
a) jei kreipiasi fizinis asmuo: vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas ir atsiskaitomosios sąskaitos numeris)
b) jei kreipiasi juridinis asmuo ar organizacija, užsienio organizacija, neturinti juridinio asmens statuso: teisinė forma, pavadinimas, kodas, kontaktiniai duomenys (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, banko arba kitos kredito įstaigos pavadinimas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris), atstovaujančio asmens pareigos, vardas, pavardė.
2. Žemės sklypo adresas (pateikiamas, jeigu yra).
3. Žemės sklypo unikalus numeris ir (ar) kadastro numeris.
Jeigu prašymas teikiamas pagal atstovavimą ar prašymą teikia žemės sklypo bendraturtis ir yra nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka, kartu su prašymu pridedamas įgaliojimas ir/ar žemės naudojimo tvarka bei žemės sklypo naudojimo tvarkos planas.
Kai žemės sklypas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, operatoriui pateikiamas visų bendraturčių prašymas ar vieno (kelių) iš bendraturčių prašymas. Vienkartinė kompensacija žemės sklypo bendraturčiui apskaičiuojama proporcingai bendraturčio turimai žemės daliai.
Pavyzdines prašymo formas rasite čia:
Prašymus kompensacijoms gauti elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ priima raštu, siunčiant paštu adresu K.G.E. Manerheimo g. 8, LT-05131, Vilnius, arba elektroniniu paštu adresu [email protected].
Kaip gauti kompensaciją už administraciniu aktu nustatytą servitutą?
Kompensacija už administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio pateiktą prašymą operatorei „Litgrid“.
Prašymas gali būti pateikiamas tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius arba elektroninių ryšių priemonėmis.
Elektroninių ryšių priemonėmis pateikti dokumentai turi būti pasirašyti saugiu elektroniniu parašu.
Kai prašymą tiesiogiai (pasirašytinai), paštu, per kurjerius teikia fizinis asmuo kartu su Prašymu pateikiama asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopija. Pavyzdines prašymo formas rasite čia:
Per kiek laiko bus apskaičiuota ir išmokėta kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą?
Pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsakymas asmeniui yra pateikiamas per 20 darbo dienų nuo prašymo registravimo. Apskaičiuota kompensacija už įstatymu nustatytą servitutą išmokama ne vėliau nei per dvejus metus nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo.
Jeigu Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre nėra įrašytos žemės sklypui taikytinos elektros tinklų apsaugos zonos, prašymo nagrinėjimas bus stabdomas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, elektros tinklų apsaugos zonos įrašymą į NTR gali atlikti pats žemės sklypo savininkas arba „Litgrid“:
1. Įrašymą organizuoja žemės sklypo savininkas (dokumentų parengimo ir įrašymo išlaidas padengia pats).
2. Įrašymą organizuoja „Litgrid“ (dokumentų parengimo ir įrašymo išlaidas padengs „Litgrid“ ar kita atsakinga institucija).
Kodėl reikia elektros tinklų apsaugos zonas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą?
Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esantis įrašas apie elektros tinklų apsaugos zonas yra būtina sąlyga siekiant tiksliai įvertinti pagal įstatymą nustatyto servituto, už kurį mokama vienkartinė kompensacija, plotą.
Kur kreiptis, jei turiu klausimų dėl servitutų?
Jeigu Jums iškilo klausimų, reikia papildomos informacijos, susisiekite su „Litgrid“ tel. 8 707 02292 arba el. p. [email protected]
