2024-11-18
Sustiprėjęs vėjas mažino savaitės kainas, nors vartojimas augo
Vėstant orams elektros energijos suvartojimas praėjusį pirmadienį perkopė 2 GW ribą. Išaugusi vėjo jėgainių generacija užtikrino mažėjančias vidutines savaitės elektros kainas. Šeštadienį vidutinė elektros kaina siekė vos 3 Eur / MWh.
Lapkričio 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 27 proc. nuo 117,9 Eur / MWh iki 86,5 Eur / MWh. Latvijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo 86,4 Eur / MWh, o Estijoje ji siekė 81,3 Eur / MWh.
„Praėjusią savaitę galėjome įsitikinti, kokią didelę įtaką elektros kainoms turi vėjo jėgainių generacija. Savaitės pradžioje vidutinės dienos elektros kainos dėl minimalaus vėjo svyravo 120–170 Eur / MWh ribose, o suvartojimą užtikrino daugiausia importas ir šiluminės elektrinės. Tačiau ketvirtadienį–penktadienį, išaugus vėjo jėgainių generacijai, vidutinės dienos kainos nukrito iki 85 Eur / MWh, nors elektros suvartojimas išliko panašus. Šeštadienį dėl itin vėjuotų orų ir mažesnio suvartojimo vidutinė elektros kaina buvo vos 3 Eur / MWh. Per 2024 metus buvo vos dvi dienos, kai elektra buvo pigesnė. Savaitės pradžioje valandinis elektros vartojimas jau peržengė simbolinę 2 GW ribą, praėjusiais metais ši riba pasiekta tik lapkričio 27 d.“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išaugo 4 proc. nuo 250 GWh iki 260 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 54 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 140 GWh elektros energijos, tai yra 15 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 122 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba išaugo 88 proc. nuo 38 GWh iki 71 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo ketvirtadaliu nuo 52 GWh iki 39 GWh. Saulės elektrinių generacija sumažėjo perpus nuo 8 GWh iki 4 GWh. Hidroelektrinių generacija augo 12 proc. nuo 14 GWh iki 15 GWh. Kitos elektrinės pagamino 11 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 51 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės generavo 28 proc., hidroelektrinės – 11 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 8 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 50 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 3 proc. nuo 148 GWh iki 152 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 66 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. importuotas iš Latvijos, o likę 8 proc. – iš Lenkijos.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo daugiau nei dvigubai nuo 5 GWh iki 11 GWh. 81 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 12 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, o likę 8 proc. eksportuoti į Skandinaviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 45 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 85 proc. Lietuvos kryptimi.
* Pastabos:
1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos.
2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija.
3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų.
