2024-01-24
Sinchronizacijos naujienlaiškis: Sinchroninių kompensatorių diegimas Baltijos šalyse: Latvijoje pradėti statybos darbai
Gruodžio keturioliktąją Grobinėje įkasta laiko kapsulė, simbolizuojanti pirmojo sinchroninio kompensatoriaus statybos pradžią Latvijoje. Apie šių sinchronizacijai būtinų įrenginių paskirtį, priešistorę ir projekto eigoje kylančius iššūkius kalbamės su Latvijos elektros perdavimo operatorės „Augstsprieguma tīkls“ valdybos nariu Arniu Dauguliu.
Latvijos elektros perdavimo operatorės „Augstsprieguma tīkls“ valdybos narys Arnis Daugulis
Kuriose Latvijos vietose bus įrengti sinchroniniai kompensatoriai?
„Augstsprieguma tīkls“ kartu su rangovu „EM&SE Syncons“, kurį drauge įsteigė Vokietijos įmonė „Siemens Energy“ ir Latvijos bendrovė „Enersense“, pagamins ir prie tinklo prijungs tris sinchroninius kompensatorius – Gruobinioje, Ventspilyje ir Lyksnoje.
Kas lėmė sprendimą juos įrengti būtent šiose vietose?
Vietovių pasirinkimą sinchroninių kompensatorių stotims lėmė kelios priežastys – nedidelis atstumas iki aukštos įtampos transformatorių pastočių, galimybė nesunkiai gauti reikiamus žemės sklypus ir lengvai pasiekiama lokacija sunkiasvoriam transportui.
Kokie pagrindiniai etapai sudaro sinchroninių kompensatorių įrengimo projektą Latvijoje? Kada kiekvienas iš jų turėtų būti baigtas? Kokia šio projekto vertė?
Visų trijų sinchroninių kompensatorių įrengimo darbai Latvijoje vyksta pagal planą. Grobinėje perdavėme žinutę ateitiems kartoms ir jau pradėjome pamatų liejimo darbus įrengiant sinchroninio kompensatoriaus stotį. Tai strategiškai svarbus infrastruktūros objektas, užtikrinsiantis Latvijos elektros sistemos stabilumą. Lyksnoje jau baigti transformatorių pastotės išplėtimo darbai, Ventspilyje išlieti pamatai, pradėtos montuoti metalo konstrukcijos, tiesiami antriniai kabeliai.
Pirmasis Latvijai skirtas sinchroninis kompensatorius jau pagamintas, sėkmingai atlikti jo rotoriaus bandymai Vokietijoje. Viso įrenginio gamykliniai bandymai įvyks sausį, o 298 tonas sveriantis kompensatorius Grobinę pasieks pavasarį. Kompensatoriaus smagratis sveria dar 96 tonas ir įprastu režimu sukasi 3000 apsisukimų per minutę greičiu. Kiekviena iš sinchroninių kompensatorių stočių pasieks 100 MVA galią. Projektas, apimantis visų trijų sinchroninių kompensatorių prijungimą prie tinklo bus užbaigtas 2025-aisiais. 75 procentai kaštų yra finansuojami Europos Sąjungos lėšomis iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės.
Su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria jūsų komanda ir kaip juos sprendžiate?
Nors mums, kaip perdavimo sistemos operatorei, sinchroniniai kompensatoriai yra visiškai nauji įrenginiai, tai visai negąsdina. Yra trys priežastys, kurios leidžia mums būti tikriems, kad projektą įgyvendinsime laiku ir kokybiškai. Pirma, tai jau ne kartą anksčiau įrodytas AST darbuotojų profesionalumas įgyvendinant sudėtingus ir didelio masto projektus: aukštos įtampos elektros linijos „Kuržemės žiedas“ ir trečiosios Latvijos–Estijos elektros jungties statybos, Valmiera–Tartu ir Valmiera–Tsirgulina linijų rekonstrukcijos. Antra, džiaugiamės turėdami nuostabius partnerius – „Siemens Energy“ ir „Enersense“. Trečia ir svarbiausia priežastis – kartu su partneriais dirbame kaip viena komanda, pasikliaujame vieni kitų profesionalumu, abipusiu pasitikėjimu ir atvirumu dirbant vieni su kitais. Tai leidžia mums konstruktyviai išspręsti visas kliūtis, kurios neišvengiamos įgyvendinant tokio didelio masto projektus.
Kaip šis projektas prisidės prie Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais, kokia jo reikšmė?
Sinchroninių kompensatorių statyba yra vienas iš svarbiausių elektros perdavimo sistemos infrastruktūros stiprinimo projektų, reikalingų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentine Europa. Sinchroniniai kompensatoriai padės išlaikyti elektros perdavimo tinklo inerciją ir stabilumą. Tai taps ypač svarbu, kai Baltijos šalių elektros tinklai bus sinchronizuoti su Europa ir kai prie tinklo bus prijungti galingi atsinaujinančios energijos išteklių parkai.
